Suomių privilegija – jie kiekvienais metais gali aplankyti Suomijos šiaurėje,
Laplandijoje, gyvenantį Kalėdų senelį.
Kiekviena tauta turi savo tradicijų ir papročių, ir šventes, tarp kurių – ir artėjančios Kalėdos, švenčia savaip.
Apie Kalėdų šventimo ypatybes Suomijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje „Santarvei“ papasakojo šiose šalyse gyvenančios lietuvės.
Gaji atvirukų kultūra
Suomijoje gyvenanti ir dirbanti Simona Narkienė pastebi, kad kalėdinis laikotarpis šioje šalyje – nuo gruodžio pradžios. Jo metu organizuojami įvairūs renginiai, kurie vadinami pikkujoulu, tai reiškia „mažosios Kalėdos“. Kalėdų laikotarpiu, kaip ir pas mus, būna įvairių mugių, kur pardavinėjami rankdarbiai, medus, kojinės…
Belaukdami šios šventės, suomiai geria savo kalėdinį gėrimą, vadinamą glogi. Tai karštas gėrimas, patiekiamas su migdolais ir razinomis. Kūčias suomiai švenčia, tačiau dvylikos patiekalų tradicijos neturi. Kalėdų dieną pagrindinis jų patiekalas – keptas kiaulienos kumpis.
Dar vienas suomiams svarbus dalykas per Kalėdas – tai atvirukų siuntinėjimas. Kalėdiniu laikotarpiu šios šalies gyventojai išsiunčia daugybę atvirukų draugams, giminaičiams… Pasak merginos, „atvirukų kultūra“ čia labai gaji. O Lietuvoje retas kuris siunčia atvirukus – vieni kitus dažniausiai pasveikiname paskambindami arba žinute.
Rami šeimos šventė
Suomiai yra ramių, intravertiškų žmonių tauta, tad ir jų šventėms būdinga ramybė.
„Puikiai suomių charakterį apibūdina jų posakis oma rauha– mano ramybė. Jie, kaip lietuviai, triukšmingai švęsti, „baliavoti“ nemoka. Tad ir Kalėdos jiems yra rami šventė tarp pačių artimiausių žmonių“, –pastebėjimais dalijasi Simona.
Sveikindami vieni kitus, suomiai dažniausiai linki „ramių Kalėdų“. Pas mus dažnesni šie linkėjimai: linksmų, džiugių, jaukių, šiltų Kalėdų.
Adventas, kuris mums yra suvokiamas kaip susikaupimo laikotarpis, suomiams taip pat nėra aktualus. Ramybė, susikaupimas, būdingi adventui, pasak Simonos, jau savaime yra suomių gyvenimo būdas.
Religinės reikšmės Kalėdos šioje šalyje iš esmės neturi.
„Kartą per šias šventes buvau bažnyčioje. Labai nustebau – joje pamačiau tik kelis žmones, bažnyčia buvo beveik tuščia… Lietuviai bent per šventes į ją susirenka“, – pasakoja mergina, pridurdama, kad suomiai apskritai nėra religingi, o Kalėdos jiems – tiesiog šeimos šventė.
Tik vienas laisvadienis
Prancūzijoje gyvenanti Dovilė Daveluy pasakoja, kad kalėdinės nuotaikos šioje šalyje taip pat jaučiamos nuo gruodžio pradžios, tuomet miestai ir miesteliai pasidabina įvairiomis dekoracijomis.
Kalėdiniu laikotarpiu, kaip ir daugelyje šalių, vyksta įvairios mugės, turgūs. Juose būtinai pardavinėjami imbieriniai meduoliai ir karštas vynas, karštos obuolių sultys.
Kalėdas prancūzai švenčia trumpiau nei lietuviai: yra tik vienas laisvadienis. Daug išskirtinių tradicijų nėra, dažniausiai šeimos Kūčių vakarą susirenka šventinės vakarienės, o ryte džiaugiasi dovanomis. Kūčių vakarienės metu dažniausiai valgomas farširuotas kalakutas ar antis, anties kepenų paštetas, o desertui skanaujamas ledų pyragas, vadinamas labuche de noel (pažodžiui „kalėdinis raštas“). Šio pyrago būna pirkti tik kalėdiniu laikotarpiu.
Kalėdos turi skirtingą reikšmę
Nuo Kalėdų iki Trijų karalių prancūzai mėgaujasi dar vienu tik šiuo laikotarpiu kepamu trapiu pyragu, vadinamu Karalių plokštainiu. Tai – ir maistas, ir žaidimas: kepant šį plokštainį į tešlą įdedama nedidelė keramikinė statulėlė. Tas, kuris valgydamas randa statulėlę, tituluojamas karaliumi ar karaliene.
Moteris pastebi, kad šioje šalyje gausu įvairių kultūrų, tad ir Kalėdos kiekvienam turi skirtingą reikšmę. „Vieniems tai – religinė šventė, kitiems – pasaulietinės linksmybės, o kiti jų išvis nešvenčia. Gerbiant įvairias kultūras, mokyklose Kalėdos supinamos su metų pabaigos simbolika“, – pasakoja buvusi mažeikiškė.
Noriai laikosi tradicijų
Pasak Norvegijoje gyvenančios Vilijos Vestli, norvegai labai noriai laikosi kalėdinių tradicijų ir jas perduoda iš kartos į kartą.
Adventas – ramus metas, kai puošiami namai. Vyrauja violetinė spalva, uždegamos keturios advento žvakės – po vieną sekmadieniais.
Tai – ir gerų darbų darymo metas, pavyzdžiui, aplankomi senelių namai. Bažnyčiose vyksta koncertai, atliekamos kalėdinės giesmės ir dainos.
Kalėdinė eglutė puošiama gruodžio 23 d. Panašiai, kaip ir Lietuvoje, šventiniu laikotarpiu einama į bažnyčią – į ją paprastai susirenka ir tie, kurie įprastu metu bažnyčios nelanko.
Vietoj mums įprastų kūčių norvegai pamini vadinamąjį Juelaft, Kalėdų išvakares. Pagrindiniai patiekalai tie patys iš metų į metus: ėrienos, kiaulienos šonkauliukai, rauginti, troškinti kopūstai… Prieš Kalėdas taip pat valgomas Lutefisk – tai žuvis, marinuota šarminiame tirpale. Prie maisto būtinai patiekiamas Atevit, stiprus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš bulvių, geriamas ir norvegiškas alus.
Per šventes niekas nedirba
Dar viena norvegiška tradicija – būtinai gaminamas pudingas iš ryžių. Į jį įmetami migdolo riešutai. Tai – simbolika – tiems, kas šiuos riešutus randa, tai pranašauja sėkmingus metus.
„Mano sūnus Vilius darbe valgė šį pudingą ir rado riešutų. Tai buvo apdovanotas prizu – kiaulytės figūros šokoladu su marcipanu. Tokie šokoladai irgi pardavinėjami tik prieš Kalėdas“, – pasakoja moteris.
Kalėdinės dovanos turi būti paruoštos kiekvienam šeimos nariui. Dovanos būna labai praktiškos, ypač vertinami rankdarbiai: megztos kojinės, pirštinės, norvegiškais raštais papuošti megztiniai. Vaikus būtinai aplanko Kalėdų senelis, juo persirengti gali giminaičiai, draugai, kaimynai…
Skirtingai nei mūsų šalyje, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją niekas, išskyrus medikus, policiją, gaisrinę, nedirba – net maisto parduotuvės.
„Ir niekas dėl to nesijaudina, yra suprantama, kad visi turi teisę švęsti“, – norvegišką požiūrį komentuoja buvusi mažeikiškė.
