Sausio 26-ąją mažeikiškis Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys Česlovas Pečetauskas šventė savo 60-mečio jubiliejų. Ta proga Mažeikių muziejuje atidaryta jo meninės kalvystės darbų paroda, kurioje eksponuojami 52 darbai.
Skaitau atsiliepimų knygoje prieš keletą metų Klaipėdos „Dailės“ kombinato darbuotojos paliktą įrašą, apibūdinantį Č. Pečetausko kūrybos stilių:
„…Jaučiama lietuvio dvasia, santūrūs lietuvių liaudies motyvai. Žvakidės kamerinio charakterio, labai grakščios, išbaigtos“. 
SVEIKINTOJAI
RIKIAVOSI Į EILĘ
Prieš ketvirtį amžiaus pradėjusio kalviauti tarptautinio darbo kontaktų tinklo nario Česlovo Pečetausko jubiliejinę darbų parodą atidarė Mažeikių muziejaus direktorė Ada Cholodinskienė. Pristatydama autorių, su kurio darbais jau galėjo susipažinti JAV, Čekijos, Vokietijos, Graikijos, kitų šalių lankytojai, parodą ji pavadino džiaugsmu draugams, artimiesiems ir svečiams.
Jubiliatui įteikdamas padėkos raštą, Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis pasidžiaugė, kad mūsų rajonas turi tokią iškilią asmenybę, žinomą už šalies ribų. Toks žmogus – tai nacionalinė vertybė, sakė jis.
Tą popietę sveikinimo žodžiai, dovanos, gėlės, nuoširdžiausi linkėjimai, rodės, niekada nesibaigs. Juos tarė Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė, Telšių apskrities viršininko pavaduotojas Rasas Gofmanas, Tautodailininkų sąjungos apskrities skyriaus pirmininkė Sigita Dacienė, o Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus pirmininkas Andrius Dacys, kreipdamasis į Č. Pečetauską kaip į „kiečiausią“ žemaičių kalvį, įteikė jam žemaitišką pasą.
Šiltus žodžius kalviui skyrė vicemeras Kęstutis Bartkevičius, anot kurio, su Česlovu nuo 1984 metų kartu „suvalgyta daug druskos“. Jubiliatą sveikino Muzikos bei Dailės mokyklų direktoriai Ričardas Grušas ir Zenonas Steponavičius, švietimo darbuotojai, tautodailininkai, Kultūros centro ir Darbo biržos atstovai, kolegos ir draugai.
Paspausti rankos jubiliatui ceremonijai baigiantis atskubėjo ir Seimo narys Romas Venclovas.
Mintimis apie ekspoziciją ir jos kūrėją paprašėme pasidalinti renginio dalyvių.
Alma Krapauskienė,
tautodailininkė,
tapytoja iš Tirkšlių:
– Prisipažinsiu, esu susižavėjusi tuo žmogumi. Jo darbai nepaprasti: jie šildo. Labai mėgstu metalą ir medį, o jis dažnai šias medžiagas jungia. Štai todėl tie darbai mane ir žavi. Daugelyje jo darbų kaip detalė dominuoja žuvis. Pagal horoskopą esu gimusi po Žuvų ženklu, tad labai mieli darbeliai, kuriuose atrandu šį gyvūną. Įtariu, kad žuvis jam taip pat artima, nes jis pagal horoskopą – Vandenis.
Jeigu kalbėtume apie Č. Pečetauską kaip apie žmogų, tai aš jo kitaip nevadinu, kaip „mūsų Česiukas“. Nors jį pažįstu tik porą metų, bet galiu teigti, kad tai pareigingas, aktyvus žmogus. Jis yra mūsų rajono tautodailininkų draugijos pirmininkas, organizuoja mums išvykas į kituose miestuose vykstančias parodas.
Česlovo dėka susipažįstame su įvairiomis meno rūšimis, plečiame savo akiratį.
Vitalijus Baltutis,
Viekšnių Vinco Deniušio
meno mokyklos
dailės mokytojas:
– Česlovą pažįstu daugiau negu dešimtmetį. Prieš trejetą metų, kai Viekšniuose įsikūrė menininkų klubas „Spalvarnis“, pradėjome susitikinėti dažniau, dažniau tenka matyti ir jo darbus. Nors jis mažeikiškis, bet taip pat yra mūsų klubo narys. Jo iniciatyva mes aplankėme nemažai įvairių parodų.
Kalbant apie kūrybą, jo metalo plastika – nestandartinė. Metalas nepraranda savo savybių, bet tarsi įgauna švelnių, moteriškų linijų, aptakumo, dekoro lankstumo.
Jo darbams būdingas formų išbaigtumas. Dauguma darbų turi funkcinę paskirtį. Meninė funkcinė kalvystė – sveikintinas dalykas.
Sniegena
Chriščinavičienė,
tautodailininkė iš Viekšnių:
– Jau koks 10 metų, kai su Česlovu susitinkame įvairiose rajoninėse, zoninėse, respublikinėse parodose. Jeigu ne mes patys, tai „susitinka“ mūsų darbai. Su Česlovu visada turime apie ką pasikalbėti, padiskutuoti, aptarti kūrybinius klausimus.
Jis kuria pasikliaudamas savo vaizduote, intuicija, grožio suvokimu ir įgimtu menininko talentu. Jo darbai atskleidžia kūrybinių ieškojimų platumą, dideles galimybes ir minties lakumą.
Visi jo darbai, kurie skirti buičiai ir kurie tarnauja kaip interjero papuošimo detalės, tiek turiniu, tiek menine forma artimi kiekvienam žmogui. Kai kuriuose jaučiamas lietuviškų tradicijų puoselėjimas, o kai kuriems būdingos visiškai naujos formos. Česlovo kūryba iš kitų meninės kalvystės meistrų darbų išsiskiria savo „pečetauskišku“ braižu.
Man patinka begalinis šio žmogaus darbštumas, užsispyrimas, kūrybingumas, o ypač duoto žodžio laikymasis. Tik tokias savybes turintis žmogus šia sunkia technika gali sukurti tiek daug nuostabių darbų. Jo kūryboje įkūnytos svajonės ir nuolatinis veržimasis į gėrį ir grožį.
Linkiu jam gero žaizdro ir lengvo kūjo.
Danutė Paleckienė,
tautodailininkė
iš Daubarių kaimo:
– Su šiuo žmogumi susipažinau tautodailininkų draugijoje. Draugijos nariai visada lanko vienas kito darbų parodas. Kadangi aš tapau paveikslus, man įdomiau susipažinti su kitu meno žanru. Č. Pečetausko kalviški darbai man labai patinka. Esu buvusi jo kalvėje, stebėjau patį darbo procesą, mačiau, kaip gimsta jo darbai. Namuose turiu ne vieną jo darbą: žvakidę, keletą dekoratyvinių darbų.
Šis žmogus mums visiems artimas ir savas. Būtų sunku pasakyti, koks darbas įdomiausias šios dienos ekspozicijoje. Negaliu atsigrožėti anuo štai dideliu šviestuvu, jis – nuostabus.
Juozapas Kukštas,
Gabijos gimnazijos
mokytojas:
– Ir Česlovą, ir jo darbus pažįstu daugiau kaip 20 metų. Dalyvauju beveik visose jo darbų parodose ir kiekvieną kartą, pamačius jo rankų kūrinį, suvirpa širdis. Sustojus prie kai kurių jo darbų, jaučiu, kad ir ašara tvenkiasi akyse…
Šioje jubiliejinėje parodoje pastebėjau daug darbų, kuriuose dominuoja žuvis. Gal taip yra todėl, kad autorius yra Vandenis. Kiekviename jo darbe yra daug šviesos ir šilumos. Tvirtybės jam, ir kad pritapęs prie žemaičių žemės, jos niekada nepaliktų.
Michailas Ivančenko,
tautodailininkas
iš Viekšnių:
– Man patinka šio meninės kalvystės meistro darbų forma. Kalvis turi būti taupus ir neperkrauti savo darbų. Juose puikiai sugebėta išreikšti pagrindinė mintis. Paprasta forma jis labai išraiškingai pasako tai, ką nori pasakyti. Č. Pečetausko darbus galima greitai atpažinti ir išskirti iš kitų.
Virgilijus Mikuckas,
kalvis:
– Dabar Česlovo darbuose matome daugiau metalo plastikos, nors anksčiau jis labiau mėgo metalo lankstymą. Jo kompozicijos originalios.
Danutė Giniotienė,
bendramokslė:
– Su Česlovu susipažinome Kaune, mokydamiesi Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Jis čia atvažiavo iš Kėdainių, o aš – iš Biržų rajono. Mokėmės kartu penkerius metus. Jis baigė meninį medžio apdirbimą, aš pasirinkau odos meninį apdirbimą. Iš 30 mūsų bendrakursių, tik trys užsiima aktyvia menine kūryba, kiti – lyg ir neturi nieko bendro su menais.
Lankau visas Česlovo darbų parodas. Bėgantys metai verčia susimąstyti: buvome tokie jauni…
Kazys Pečetauskas,
vienintelis
Česlovo brolis:
– Vienas į kitą pasižiūrėdami, mudu abu vedėme žemaites. Jo Marija iš Viekšnių, o manoji – telšiškė. Skirtumas tas, kad Česlovą žmona parsiviliojo į Žemaitiją, o aš savo išrinktąją atėmiau iš žemaičių ir parsivežiau į Kėdainius.
Auksines rankas turi mano brolis. Išmokęs meniškai apdirbti medį, persimetė prie metalo. Ko stebėtis: juk kalvystė jam – šeimos tradicijos tąsa. Jis jau ketvirtos kartos kalvis.
Dar mokantis penktoje ar šeštoje klasėje, piešimo mokytojas pastebėjo, kad jis turi meno gyslelę.
Progai pasitaikius, brolio piešiniai buvo parodyti kažkokiam meno žinovui iš Vilniaus, kuris pastebėjo, kad darbai tikrai verti dėmesio.
Jo patartas Česlovas įstojo į Vilniaus Antano Vienuolio meno mokyklą, kuri tapo jo pirmąja pakopa į meno pasaulį.
Tai buvo seniai. Šiandien atvažiavau į jo jubiliejinę parodą. Norėtųsi, kad jis nepamirštų ir savo gimtinės, kad savo darbų paroda nudžiugintų ir Kėdainių krašto žmones.
Tiesa, buvo kartą pristatęs kalviškų darbų ekspoziciją ir kėdainiškiams, tačiau tai buvo dar sovietmečiu.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
V. Džiugelis jubiliatui Č. Pečetauskui (centre) įteikė padėkos raštą.
