Kalvių dovana – ilgaamžis „Sodas“

Iš Lietuvos ir užsienio šalių į Mažeikius atvykę kalviai miestui paliko jų nukaltus paukščius, kurie papuoš skulptūrą „Sodas“. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

[nggallery id=740 template=caption]Į savaitgalį – penktadienį bei šeštadienį – Mažeikiuose vykusią tarptautinę kalvystės meno ir amatų šventę susirinko būrys kalvių ir amatininkų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių ir užsienio šalių.
Kalviai sako, jog tokio masto kalvių šventės kitur Lietuvoje nėra. Joje įdomu dalyvauti dėl galimybės pabendrauti su kolegomis, pristatyti savo amatą visuomenei ir drauge sukurti bei padovanoti miestui bendrą kūrinį.

Pasidalijo savąja ugnimi

Kalvių gildijos atstovai į Mažeikiuose rengiamą Kalvystės meno ir amatų šventę pasidalinti patirtimi, pabendrauti su kolegomis, pademonstruoti savo amato atvyksta kas trečius metus. Šiemet šventėje dalyvavo 69 kalviai.
Prie Mažeikių kultūros centro anksčiau vykdavusi šventė šiemet persikėlė į Senamiesčio parką.
Dar penktadienio rytą čia buvo atvežta ir pastatyta pagrindinio šiųmetės šventės akcento – kalvio Virgilijaus Mikuckio sugalvotos kalviškos skulptūros „Sodas“ – dalis. Šalia jos Mažeikių kalviai penktadienį užkūrė žaizdrą ir ugnimi pasidalijo su šventės dalyviais, atvykusiais iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio šalių.

Dovanoja miestui skulptūrą

Jau tapo tradicija, kad dalyvauti Kalvystės meno ir amatų šventėse atvykstantys kalviai Mažeikiams palieka savo kūrybos darbų.
Po 2013 metais vykusios šventės miestui kalviai padovanojo skulptūrą „Kiekvienas yra savo laimės kalvis“. Tarp kultūros centro ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios įkomponuotą skulptūrą praeiviai priima kaip savą, mėgsta prie jos nusifotografuoti.
Tikimasi, kad ir šiuometinis kūrinys – kalviška skulptūra „Sodas“, papuošta šventėje dalyvavusių kalvių nukaltais paukščiais, mažeikiškiams ir miesto svečiams taps savu, mėgstamu simboliu, primenančiu apie tai, kad Mažeikiai yra vadinami Lietuvos kalvystės sostine.

Kūrinys, turintis išliekamąją vertę

Skulptūros „Sodas“ idėjos autorius kalvis V. Mikuckis savo sumanymą vadina savotiška avantiūra.
„Mes, kalviai, galėtume susiburti, pabūti, pabendrauti ir išsiskirstyti… Bet taip būtų neįdomu. Norisi sukurti ir miestui padovanoti kažką turinčio išliekamąją vertę. Be to, ir kalvių nelabai prisikviesi, jeigu jiems nebus įdomu. Jie įnoringi žmonės ir gerai apgalvoja, kur verta dalyvauti, o kur ne. Tai taip ir prisigalvoji visko, o kai tas idėjas imi įgyvendinti, pamatai, kad čia bus reikalų“, – sakė pašnekovas.
Pasak kalvio, nors apie būsimąją šventę mąstyti ir jai ruoštis buvo pradėta dar nuo Naujųjų metų, vis tik didysis pasiruošimas vyko kaip studentams – paskutinę naktį.
Metalinę 6 metrų pločio šiuolaikinės skulptūros konstrukciją padarė „Mažeikių statybos kompanija“. Konstrukcijai pagaminti sunaudota tona metalo. Ateityje bus sukurtas skulptūros pagrindas, kurį apsivys metaliniai žalčiai, simbolizuojantys namų gerovę.

Įteikta Krašto kultūros premija

Kasmet vienokios ar kitokios šventės proga pagerbiamas ir ypatingas dėmesys skiriamas vis kitam Mažeikių kraštui nusipelniusiam žmogui.
Keturioliktoji Mažeikių krašto kultūros premija – pusantro tūkstančio eurų – šiemet įteikta ilgamečiam pedagogui, įvairių meno kolektyvų nariui, visuomenininkui Ildefonsui Venaliui.
Pumpurų kaime gimusio, dvylika gražiausių gyvenimo metų tremtyje Sibire praleidusio I. Venalio viena iš stiprybių – muzika.
87-erių metų premijos laureatas, dėkodamas už jam parodytą dėmesį, sakė, jog visada mylėjo muziką. Ir šiandien jam, nugyvenusiam garbingą amžių, vis dar norisi groti.
Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimo metu savo atliekamą muziką bei dainas šventės dalyviams ir premijos laureatui dovanojo Vytauto Klovos muzikos mokyklos auklėtiniai bei pedagogės.

Muzikavo net ir tremtyje

Laureatą sveikinę ankstesnių metų Mažeikių krašto kultūros premijos laureatai, draugai, bendraminčiai, buvę kolegos sakė, jog įvairūs Mažeikių kolektyvai laukdavo, kol talentingas muzikantas, smuikininkas I. Venalis baigs griežti viename kolektyve, ansamblyje, kapeloje ir atskubės į kitą. Visur jis buvo laukiamas, visi varžėsi, kad jis padėtų pagroti.
„Mūsų tėvas yra žmogus, kuris jau gimė būdamas muzikantas. Deja, pačius gražiausius jo metus išplėšė tremtis. Jis labai sunkiai dirbo, kad išgyventų, tačiau, nežiūrint į tai, vis tiek rasdavo savyje noro, entuziazmo muzikuoti. Tikiu, kad muzika mūsų tėvui padėjo gyventi – jam beveik 90 metų, bet jis yra žvalus, judantis, dirbantis ir, bent jau man, jis yra pavyzdys, kaip gyventi. Manau, kad muzika prie to labai prisidėjo“, – kalbėjo laureato sūnus gydytojas Algirdas Venalis.

Paskelbtas Lietuvos kalvių kalvis

Mažeikių muziejuje gegužės 6–birželio 4 dienomis veikė respublikiniam konkursui „Lietuvos kalvių kalvis 2016“ pateiktų darbų paroda. Joje buvo eksponuojami 12 lietuvių kalvių nukalti kryžiai.
Konkurse-parodoje dalyvavo kaunietis kalvis Ričardas Grekavičius, Širvintų krašto kalvis Povilas Malinauskas, druskininkietis Juozas Kavaliauskas, vilniečiai Juozas Stankevičius ir Egidijus Latėnas, alytiškiai Vytautas Jarutis bei Kazys Babravičius, Panevėžio rajono atstovai Saulius Kronis ir Virgina Jakubonienė, radviliškietis Stanislovas Špukas, mažeikiškis V. Mikuckis ir viekšniškis Česlovas Pečetauskas.
Prieš trejus metus šio konkurso nugalėtoju tapęs ir Lietuvos kalvių kalviu paskelbtas V. Mikuckis šiemet tarptautinės kalvystės meno ir amatų šventės metu karūnavo naują kalvių kalvį – viekšniškį Česlovą Pečetauską.

Karūnos vertas kiekvienas

Naująjį Lietuvos kalvių kalvį sveikino respublikinio konkurso „Lietuvos kalvių kalvis 2016“ iniciatorius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jezerskas.
Mažeikiuose rengiamoje tarptautinėje kalvystės meno ir amatų šventėje Tautodailininkų sąjungos kalvių kalvio nominacija už kalviškąją kryždirbystę įteikiama antrą kartą. Ir antrą kartą ji atiteko Mažeikių krašto kalviui.
„Kalvių Lietuvoje yra daug, tačiau konkurse dalyvavo dvylika lietuviškos kryždirbystės tradicijas tęsiančių ir puoselėjančių kalvių. Manau, kiekvienas jų yra vertas šios karūnos“, – kalbėjo svečias.
Konkurso-parodos dalyviams įteiktos specialiosios padėkos už kalviškosios kryždirbystės puoselėjimą.

Dėkojo šeimai už kantrybę

Lietuvos kalvių kalviu 2016 nominuotas Č. Pečetauskas juokavo, iki šiol galvojęs, jog dar nėra subrendęs tokiam titului.
„Kai mažam vaikui įduoda saldainį, jis tuo džiaugiasi. Ir aš šiuo apdovanojimu džiaugiuosi kaip tas vaikas, nors iš tiesų tikrai yra vertesnių už mane. Šiaip esu kalvis be įpareigojimų, bet jeigu įsipareigosiu, būtinai padarysiu – ir manęs niekas nesulaikys. Ačiū žmonai, kuri kantriai visą gyvenimą mane išleisdavo į kalvę, ačiū dukrai ir sūnui“, – dėkojo kalvis.
Specialiosiomis mero Antano Tenio padėkomis buvo apdovanoti prie šventės organizavimo vienaip ar kitaip prisidėję kalvių gildijos nariai.
Tarptautinėje kalvystės meno ir amatų šventėje koncertavo dainininkai Žilvinas Žvagulis ir Česlovas Gabalis, grupė „Pelenai“, Savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“. Etnospektaklį „Kalvis“ parodė Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto