Gloksinijas geriausia laistyti pilant vandenį į vazono padėklą, o maudynių jos nemėgsta. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kambariniams augalams šviesos, šilumos ir vandens reikia priklausomai nuo jų gimtųjų vietų klimatinių sąlygų.
Gėles reikia laistyti tik tuomet, kai žemė vazonėlyje visiškai sausa (pabeldus krumpliu į vazoną, girdisi skardus garsas).
Gėlės laistomos nusistovėjusiu kambario temperatūros ar net drungnu vandeniu. Jei laistoma vandentiekio vandeniu, į laistyti skirtą indą vandenį iš čiaupo reikia leisti plona srovele, kad išgaruotų dalis chloro ir vanduo gautų daugiau deguonies. Po to kelias paras vandenį palaikykite kambaryje. Jį suminkštinsite, į 10 l vandens pridėję 100 g gerai išvėdintų durpių. Palaikykite parą, retsykiais pamaišydami. Jei reikia parūgštinto vandens (pvz. azalijoms), tinka ištirpusio sniego ar ledo vanduo, tik jo nekaitinkite, tegul savaime atšyla kambaryje.
Laistydami gėles pilkite vandenį į vazono pakraštį ar į padėklą. Negalima sušlapinti svogūninių gėlių svogūnų, iškilusių į žemės paviršių.
Žiemą laistoma iš ryto, vasarą – vakare. Ramybės būseną išgyvenantys augalai saikingai palaistomi tik retkarčiais – kad nesudžiūtų šaknys. Žiemą augančias ir žydinčias spriges, hortenzijas, azalijas laistyti ir tręšti reikia normaliai.
Vasarą, augimo metu, visos gėlės laistomos dažniau negu žiemą, kai ilsisi. Jei gėlės vešlios – lieti daugiau, ligotas ir silpnas – laistyti tik tada, kai jų lapai ima vysti. Gėlės mažuose vazonuose laistomos dažniau, dideliuose – rečiau. Persodintų gėlių šaknys vandens ima mažiau.
Jei lapai: susisuka į viršų – vadinasi, augalui trūksta drėgmės; gelsta nuo pašaknų – prie pačių giliausių šaknų drėgmės per daug; gelsta išilgai viso stiebo – visa žemė per drėgna.
Laistyti reikia taip, kad vanduo prisotintų žemę ir imtų bėgti pro puodo skylutę apačioje. Jį išpilkite, kad neimtų pūti šaknys. Išimtis – itin įsišaknijusios, smarkiai augančios ir labai saulėtoje vietoje stovinčios gėlės.
Kad atidrėktų, perdžiūvusią gėlę su vazonėliu įstatykite į indą su vandeniu.
Kaktusus per žiemą galime beveik visai pamiršti, tuo tarpu žydinčias gėles (hortenzijas, raktažoles, kalijas) reikia laistyti dažnai ir gausiai.
Žiemą kambariuose su centriniu šildymu orą būtina drėkinti: tarp vazonų pastatykite lėkštes su vandeniu arba drėgnomis samanomis. Jei kambarys šiltas, gėles, kilusias iš atogrąžų miškų (filodendrus, figmedžius), sveika kasdien apipurkšti drungnu vandeniu. Purškimo nepakenčia gėlės minkštais lapais – gloksinija, pelargonija.
Kartais augalus vertėtų „išmaudyti“. Kai ant lapų nusėda dulkių sluoksnis, gėlės negražiai atrodo, be to, negali gerai augti. Pasiruošiame 2–3 % žaliojo muilo tirpalo, gėlė pastatoma į didelį dubenį ir, mirkant muilo tirpale skudurėlį, plaunama. Kad tirpalas nebėgtų į vazoną, patariama uždėti iš storo popieriaus iškirptą gaubtą. Nuplauta gėlė dar apipurškiama švariu vandeniu.
