Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Siūloma padidinti rinkimų užstatą kandidatams, kurie nesiruošia tapti savivaldybių tarybų nariais.
Įregistravo įstatymo pataisą
Seimo narė Rima Baškienė siūlo įteisinti, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą būtų ne dviejų, o dešimties vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) dydžio.
Tokią Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravusi parlamentarė tikisi, kad užstato padidinimas padėtų užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui.
Atsisako mandato
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tuo atveju, kai asmuo, einantis pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti ankstesniųjų savo pareigų arba savivaldybės tarybos nario mandato.
R. Baškienės duomenimis, po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų mandatų atsisakė 25 proc. išrinktų tarybų narių, 2011 m. – 23 proc. išrinktų tarybų narių. Pagrindinė tarybos nario mandato atsisakymo priežastis – tarybos nario pareigų nesuderinamas su kitomis užimamomis pareigomis.
Apgaudinėja rinkėjus
Siekiant, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami ir kad kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus būtų keliami tiek tie asmenys, kurie iš tiesų nori tapti savivaldybių tarybų nariais, 2014 m. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įsigaliojo nuostata, numatanti, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dviejų VMDU dydžio.
„Peržiūrėjus 2015 m. kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, matyti, kad partijos į rinkimų sąrašų net pirmuosius dešimtukus ir vėl rašo asmenis, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis (seniūnus, mokyklos direktorius, valstybės tarnautojus) ir kurių buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai, nes konkretaus asmens populiarumas paskatina rinkėjus balsuoti už kandidatą, nors šis net nesiruošia tapti tarybos nariu. Tai yra ne kas kita, kaip rinkėjų apgaudinėjimas, nes rinkėjas balsuoja už vienus asmenis, o į tarybą ateina dirbti kiti“, – sako projekto iniciatorė R. Baškienė.
Tikisi permainų
Seimo narė atkreipia dėmesį, kad tie patys asmenys, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis (seniūnai, mokyklų direktoriai, valstybės tarnautojai), vėl rašomi į sąrašus, nors ankstesniuose savivaldybių tarybų rinkimuose (2002 m., 2007 m., 2011 m.) mandato iki pirmojo posėdžio jau buvo atsisakę.
„Tai tampa negatyvia, nuolat besikartojančia praktika. Darytina išvada, kad dviejų VMDU dydžio užstatas nėra pakankama kliūtis sustabdyti potencialius rinkėjų apgaudinėtojus. Atsižvelgiant į tai, siūlome didinti užstatą ir numatyti, kad jis būtų 10 VMDU, tikintis, kad tokia suma padės išvengti rinkėjų apgaudinėjimo, o asmenys, kurie bus išrinkti ir atsisakys tarybos nario mandato iki pirmo tarybos posėdžio, didesne suma papildys valstybės biudžetą“, – sako R. Baškienė.
Gal pirmiausia, ne rinkimų užstatą reikėtų didinti, o visoms politinėms partijoms nutraukti finansavimą iš valstybės biudžeto. Kodėl politinės partijos turi būti išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų? Mūsų tarnai – Seimo nariai dėl pinigų ėmimo iš valstybės biudžeto net neatsiklausė PONŲ RINKĖJŲ:- Ar mes sutinkame finansuoti politinių partijų parazitus? Politinės partijos turi išsilaikyti iš savo partijos narių surenkamų mokesčių. Tada politinės partijos, pagal dabar galiojančius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, iš surinkto partijos narių mokesčio galės mokėti užstatą už tuos kandidatus, kuris dėl savo pareigybių nesiruošia tapti Tarybos nariu. Politinėmis partijomis pasitiki tik 5-7 proc. gyventojų, o iš valstybės biudžeto glemžiasi milijonus ir dalyvaudami įvairiuose rinkimuose negalėdami juos švaisto.