Kovo 16-ąją suėjo metai, kai, kovojant su COVID-19 virusu, Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, trukęs iki birželio 17 d. Vasaros metu epidemiologinė situacija šalyje pagerėjo, tačiau nuo karantino „ilsėjomės“ neilgai – keturis su trupučiu mėnesio.
Rudenį užklupo antroji pandemijos banga ir lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris šiuo metu yra pratęstas iki balandžio 1 d. Epidemiologai spėja, kad ir balandžio mėnesį dar gyvensime karantino sąlygomis.
Mums iki šiol nepažįstamas koronavirusas palietė beveik 3,2 tūkst. rajono gyventojų, susirgusių klastinga COVID-19 infekcija. Ne vienas jų iki šiol jaučia šios ligos padarinius.
Visi gyvename laukimu, kad „covidas“ kuo greičiau pasitrauktų ir vėl galėtume grįžti prie įprasto, laisvo nuo baimių gyvenimo. Vilčių teikia gerėjanti epidemiologinė situacija, vakcinacija, karantino suvaržymų atlaisvinimas. Mažeikių rajonas pandemijos metines sutiko „geltonojoje zonoje“.
COVID-19 pandemija padarė daug žalos ne tik emocinei būsenai – ji palietė visas gyvenimo sritis. „Santarvės“ pašnekovų klausėme, kaip jie vertina tuos „nekalendorinius“ metus – nuo kovo iki kovo; kokių esminių sunkumų patyrė, kaip stengėsi juos įveikti, ar tai pavyko; ko tie sudėtingi metai išmokė, atskleidė, kas gero iš tų pamokų; kaip planuoja veikti, dirbti toliau.
„Santarvės“ pašnekovų mintys, vertinimai, įžvalgos – penktadienio laikraštyje.
