Virginijus SUNGAILA. Kristinos GALDIKAITĖS nuotr.
Nenuostabu, kad rūkas kartu su rudeniu rytais braidžioja nuo vieno mūsų miesto tvenkinio prie kito. Turbūt smalsu, o gal tai tik pasipuikavimas ar pasigrožėjimas?
Bet grįžkime atgal ir pamėginkime suprasti, kodėl rūką ir rudenį traukia mūsų miesto tvenkiniai…
Štai vienoje Pavenčių gatvės pusėje šeimininkauja žmonės, o va kitoje – bebrai. Jau daugelis miestelėnų ir miesto svečių pastebėjo, kad prie Pavenčių ir Sedos gatvių sankirtos buvo sutvarkytas tvenkinys, daug metų buvęs miesto valkatų irštva, lauko „baras“, alkoholio mėgėjų susiėjimo vieta.
Kas valdžią būtent šį rudenį atvedė prie senojo tvenkinio? Prabudo sąžinė, ar nesavanaudiškų tikslų vedami „mūsų išrinktieji“ prisiminė miesto gyventojus ir tai, kad vieną kartą reikia sutvarkyti miesto brūzgynus?
Dauguma sutiktų ir kalbintų žmonių man pasakė, kad čia viską sutvarkė tik todėl, kad toje vietoje bus statomas dar vienas prekybos centras. O aš jiems kaip garsusis rusų teatralas Stanislavskis atsakydavau: NETIKIU. Bet mane patikindavo: miesto žemė yra išparceliuota jau seniai, tvarkingai, taip kad ir nebebūnant valdžioje finansiniai dividendai gali pasiekti atitinkamas kišenes.
Jei tai netiesa, manau, žmonių abejonės turėtų būti išsklaidytos. Bet jei to nebus, tai kas gali paneigti, kad „otkatų“ paslauga mūsų valdžiai yra meiliai ir mielai priimtina – ir skirtumo nėra, kur tu: pozicijoje ar opozicijoje, kas tu: socialdemokratas ar konservatorius. Nacionalinė valiuta visus suvienija ir šildo, kol dar liko neužimtas nors vienas mūsų miesto žemės sklypas.
Miestas „patvarkytas“ jau seniai, tik vis netikėti „gimdymai“ išlenda… Mano reziumė būtų tokia: yra įtarimų, kad valdžia už valdiškus pinigus gan žemai nusilenkė verslininkams, klausimas tik – ar už dyką, ar patriotizmo šaukiama.
Kaip melancholiškai suskamba valdžios atsakymas, kai tūlas miestietis ar rajono gyventojas ateina paprašyti, kad būtų užtaisyta kokia nors duobė ar atvežta žvyro mašina keliui palyginti: „Pinigų nėra!“
O gal pinigų nėra todėl, kad už duobytės sutvarkymą „otkatėlio“ nepaimsi? Bet, kaip plaka pikti miesto liežuviai, ima ir už tai – tik duok. Kaip sako Mažeikių liaudies patarlė, „Kas moka dalintis, tas ir keliu geru važiuoja“.
Pavyzdžių yra. Bet mes ne apie tai. Kartu su rudeniu ir rūku pereikim į kitą Pavenčių gatvės pusę. Štai mes jau ir esame išpuoselėto Juodpelkio parko tvenkinių prieigose. Mus pasitinka netvarka, nepjauta žolė, šiukšlės, trys gulbės ir pulkas ančių. Ar visus jau išvardinau? Ne. Trūksta tų, kurie dieną nesirodo. Bebrų.
Bebrai, kaip ir mūsų valdžia, savo gerovės reikalus tvarko po vandeniu arba tamsoje. Svarbiausia, kad niekas nematytų. Apie Juodpelkio parko tvenkinį augo labai daug medžių. Jų užuovėjoje, pavėsyje mėgdavo pasėdėti žvejai.
Kodėl vartoju būtąjį laiką – daug kam gali iškilti klausimas. Atsakau: todėl, kad beveik visus medžius baigia sunaikinti bebrai. Medžiai ant takų užvirtę jau kelios dienos, trukdo praeiti, bet kažkodėl tose apleistose vietose valdžios atstovų nematyti. Suprantama, nekvepia nauda, kvepia tik rudeniu ir švelnia rūko dulksna…
Ir vis dėlto kas išgelbės medžius nuo bebrų? Kas pasirūpins, kad žmonės nors ir nesutvarkytu, bet išeinamu keliuku galėtų pavedžioti šunelį, saugiai pareiti iš mokyklos, važiuoti dviračiu?
Štai prieš kelias dienas eidamas pasižiūrėti į rudenį Juodpelkio parke sutikau moterį su vaikučiu vežimėlyje. Buvo nesmagu, kad moteris su mažu vaiku negalėjo važiuoti paprastu taku, nes jis buvo tiesiog užverstas medžiais. Po to priėjo dar keli žmonės, žvejai, ir mes pasikalbėjome apie tai, kad valdžiai žmogus nerūpi ir kad šūkis „Svarbiausia – žmogus“ – tik bereikšmė antraštė supuvusios vietinės politikos tekstų kapinyne.
O gal aš klystu? Gal betvarkė jau tapo norma?
Virginijus SUNGAILA
a nusenai pats issipagiriojei!!! ???
Pritariu,pilnatis visada paveikia nestabilią psichiką.
Pilnatis…
Dieve, Dieve, kai pagalvoji, tai Jezus Marija.
Kas valdžią būtent šį rudenį atvedė prie senojo tvenkinio? Na , tikrai valdžią į šią vietą atvedė ne ,, prabudusi sąžinė‘‘ , o Europos Sąjungos PINIGAI. Kaip pas juos ta sąžinė gali prabusti, jei jos nėra. Kai Lietuvos „Svarbiausias – žmogus“ amžiams atgulė Antakalnio kapinėse, tada liko tik patirtis. Tos ilgametės patirties pasekmes, jaučiame ir šiandien. Kaip matyti , ta komunistinė patirtis klesti visur ir šiandien. 2011-12-01 ,,Santarvė‘‘ rašė: ,,Jauniausias Tarybos narys, nepartinės frakcijos „Kitaip“ atstovas Deivydas Vyniautas – vienas aktyviausių šios kadencijos Taryboje. Ir per praėjusį posėdį pranešėjams jis pateikė ne vieną nepatogų klausimą, negailėjo kritikos‘‘. Tik, buvę komunistai, pasiėmė į savo gretas jauniausią Tarybos narį, taip iš šio Tarybos nario lūpų ir nebeteko girdėti nepatogių klausimų, ir baigėsi visa jo kritika.
Europos Sąjunga tikriausiai neskyrė pinigėlių bebrų pagraužtiems medžiams sutvarkyti , todėl niekam ir nerūpi tas paprastas kelias užverstas medžiais. Juk ne buvę komunistai vaikšto tuo keliu , o moteris su vaikučiu vežimėlyje, žvejys ar kitas pilietis. Tiesa, Aplinkos apsaugos ir sveikatos programos koordinatorius Z. Kristutis yra numatęs tokią priemonę neperspektyvių bebraviečių ardymą, bet socialdemokratams, turint tokią ilgametę 110 metų patirtį, gali viskas ir pasikeisti.