„Kauškučio“ šokėjai konkursiniame festivalyje tapo šokių studijų kategorijos laureatais. Lietuvos liaudies kultūros centro nuotr.
Lietuvos vaikus suvienijęs nacionalinis liaudiškų šokių konkursinis festivalis „Aguonėlė“ savaitgalį pakvietė į vieną iš konkurso turų. Vilniuje vykusio renginio žiūrovai išvydo geriausių, originaliausias menines programas parengusių Lietuvos vaikų ir moksleivių šokių kolektyvų pasirodymus.
Tarp konkursinio festivalio laureatų – ir mažeikiškis „Kauškutis“.
Siekia ugdyti aukštą meninį lygį
Jau 43 metus Lietuvos nacionalinis kultūros centras rengia konkursinį festivalį „Aguonėlė“. Šis renginys – svarbiausias ir didžiausias vaikų ir moksleivių sceninių liaudies šokių festivalis Lietuvoje.
Regioninėse apžiūrose šiais metais dalyvavo per 150 šokių studijų, grupių ir ansamblių.
Šio festivalio organizatorių tikslai – lietuvių liaudies sceninio šokio puoselėjimas, moksleiviško amžiaus šokių kolektyvų meninio lygio kėlimas, šokėjų sceninės kultūros ugdymas, originalių šokių studijų ir ansamblių programų pristatymas bei naujų kūrybinių idėjų ieškojimas.
Nacionaliniame konkurso-festivalio ture dėl geriausiųjų vardo varžėsi vaikų šokių studijos ir ansambliai iš Gargždų, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Šilalės, Varėnos, Vilkaviškio ir Mažeikių.
Dalyvavo ne pirmą kartą
Mažeikių choreografijos mokyklos vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studija „Kauškutis“ tapo šio konkursinio festivalio laureate. Diplomą studija pelnė už geriausią teminę programą, pavadinimu „Pro šarmotą langą“. Be to, „Kauškučio“ jaunučių šokėjų grupė konkurse-festivalyje pripažinta artistiškiausia konkurso šokėjų grupe.
Šia pergale džiaugiasi ir studijos vadovės, ir šokėjai, ir jų tėveliai.
Beje, nacionaliniame konkursiniame festivalyje „Aguonėlė“ mažeikiškis „Kauškutis“ dalyvauja jau nebe pirmą kartą. Jau ir ankstesniais metais jis yra tapęs laureatu, prizinių vietų laimėtoju.
Komisiją žavėjo daug dalykų
Lietuvos liaudies kultūros centro choreografijos specialistė Živilė Adomaitienė yra ir viena iš „Aguonėlės“ organizatorių, ir komisijos narė.
„Santarvės“ pašnekovė sakė, kad dalyvių šokius stebėjusius ir vertinusius komisijos narius sužavėjo mažeikiškių šokių vientisumas, jungimas, programos išpildymas, šokėjų elegancija, jų tarpusavio bendravimas, artistiškumas.
„Aguonėlėje“ dalyvavusiems mažeikiškiams vaikams už pastangas, už nuostabius šokius, už meilę šokiui gerų žodžiu negailėjo nei komisija, nei jų vadės. Lietuvos liaudies kultūros centro nuotr.
„Žinote, „Aguonėlė“ vyksta daugiau nei keturiasdešimt metų. Per visą konkurso istoriją mes turbūt pirmą kartą matėme tokio aukšto meistriškumo lygio programą – „neperspaustą“, atitinkančią vaikų amžių. Ypatinga tai, kad visi šokę vaikai suprato, ką šoka, jaunučiai šokdami žaidė. Didesnės merginos išlaikė beprasidedančiam advento laikotarpiui būdingą santūrumą“, – gražių žodžių mažeikiškiams negailėjo Ž. Adomaitienė.
Taikomi skirtingi reikalavimai
Nacionalinis konkursas „Aguonėlė“ anksčiau vykdavo kas ketverius metus. Dabar jis organizuojamas dažniau – kas trejus metus. Taip nutarta dėl to, kad vaikų bei jaunų žmonių gyvenime ketveri metai yra ilgas laiko tarpsnis. Per tiek metų gali daug ko nutikti. Būna, kad dalis šokėjų, su kuriais vadovai ruošia programas, nustoja lankyti šokių mokyklas, studijas, grupes.
Šiame konkurse skirstomos trys dalyvių kategorijos – šokių ansambliai, grupės bei studijos. Kiekvienos kategorijos atstovams taikomi ir skirtingi reikalavimai.
Šokių ansambliams pasirengti konkursui gana sudėtinga dėl to, kad ansamblyje muzikos instrumentais groti, dainuoti ir šokti turi vien vaikai ir jaunimas. Vaikams išgroti pusvalandžio trukmės programą yra gana sudėtinga. Beje, pašnekovė pastebi, kad bendrai Lietuvoje šiuo metu mažėja vaikų bei jaunimo ansamblių.
Nedalyvauja šokių grupės
Šokių studijos konkursui rengia iki pusvalandžio trukmės šokių programas. Pageidaujama, kad programos būtų teminės.
Pašnekovė apgailestavo, kad konkurse nedalyvauja Mažeikių rajono šokėjų grupės. Nesvarbu, ar tai būtų merginų, jaunimo, jaunučių merginų šokių grupės. Juolab kad šios kategorijos šokėjai turi parengti nedaug – po du šokius.
„Kol kas Mažeikiai gali didžiuotis tik „Kauškučiu“. Ten dirba labai kūrybingos vadovės. Studiją lanko disciplinuoti, mandagūs vaikai. Kartais būna, kad šokėjai tik scenoje būna angeliukais, o užkulisiuose tampa velniukais. Mažeikiškiai kultūringi ir mandagūs būna visur. Tai didelis ir gražus dalykas. Manau, tai puikios komandos, ieškančios, kaip nepaviršutiniškai kurti šokius ir ugdyti vaikus, patirties nulemtas dalykas“, – apibendrino pašnekovė.
