Kelio ženklų pavėsyje

Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Jau savaitę mus alina karštis. Bet dar prieš kelias dienas visi kalbėjo, kad šiemet vasara ganėtinai prasta – šalta ir lyja. Bet taip buvo, o dabar karštis.
Tiesa, karštis geriau nei įkarštis. Staiga niekas neužsiliepsnoja ir nekelia problemų.  Nors karštis gali išprovokuoti agresyvumą.
Ar tikrai karštis nėra problematiškas reiškinys mūsų mieste? Didėjant aplinkos temperatūrai norisi kažkur atrasti užuovėją, pasimėgauti vėsa, bet seniūnijai gerokai „praretinus“ miesto medžius, ūksmę surasti nelengva.
Štai suoliukai Laisvės ir Žemaitijos gatvėse. Patogūs, dar gražūs, bet pastatyti ant plyno lauko. Pavėsį teikia tik kelio ženklai – ir tai, jei saulė tinkamai pasisukusi.
Valdžia gal galėtų pasirūpinti pavėsinėmis – skėčiais, kurie būtų pastatomi tegul prie kas penkto miesto suoliuko. Ar nors prie tų, šalia kurių pastatyti stalai. Tai būtų išties nuoširdus rūpestis žmonėmis.
Karštis ir tvankumas – pavojingi dalykai. Žmogui dažnėja kvėpavimas, intensyviau plaka širdis Paūmėja lėtinės širdies, kraujagyslių ligos, sutrinka smegenų veikla.
Ar yra mūsų mieste  vietelė žmonėms atsigaivinti? Pasirodo, yra. Mūsų žmonės yra išradingi.
Štai pakalbinau kelis mūsų mieste įsikūrusių prekybos centrų lankytojus: kodėl jie vaikšto po prekybos centrą, nieko neperka, tik vis prisėda ant suoliukų, įrengtų patalpose. Atsakymas buvo netikėtas: „Mes taip ginamės nuo karščio.“
Prekybos centruose yra kondicionieriai, jie atvėsina. Kai atsivėsiname, tada jau einame toliau.
„Gaila, kad miestas nėra paruoštas tinkamai sutikti svečius“, – liūdnai reziumavo moteris, kuri turėjo eiti susimokėti mokesčius, bet jai pasidarė negera ir ji nutarė užeiti į prekybos centrą, kur vėsiau.
Štai Ispanijoje yra miestų, kur gatvėse įrengti kondicionieriai, žinoma, mes į tokią prabangą nepretenduojame, bet „vėsias zonas“ būtų galima įkurti.
Kažkas pasakys, kad šiluma kaulų nelaužo – ir jis bus teisus. Vasarą turi būti šilta ar net karšta. Pamenu, kaip vaikystėje būdavo laistomos gatvės. Dabar, kai remontuojama  pervaža Algirdo gatvėje, senamiestyje nuo mašinų sukelto smogo nėra kuo kvėpuoti.
Kodėl nebūtų galimą vėlų vakarą nuplauti visus išmestus nešvarumus, kad Laisvės gatvė atsigautų ir kitą rytą mūsų šaunūs valdininkai žvalia nuotaika kibtų į darbą ir sėkmingai spręstų mūsų problemas? Kartu atsigautų tokie brangūs ir taip nepigiai susodinti augalai.
Mūsų mieste vyko, vyksta ir, tikėkime, vyks grandioziniai rekonstrukcijos darbai. Mėginsime puošti miestą trinkelių mozaikomis ir taip mažinti mūsų miesto atskirtį nuo Europos.
Bet ar vien tik išklotomis trinkelėmis priartėsime prie senojo žemyno miestų? Pažvelkime į Mažeikių „fontanus“, jie apgailėtinos būklės.Banaliai ir monotoniškai bėga vanduo, ir tiek.
Kartais norisi paklausti, kas tai suprojektavo, kad fontano vanduo taškosi į visas puses tarsi kažkokia stichija. Vangus fontanų „sysiojimas“ tikrai nepuošia Žemaitijos gatvės, o jai dar daugiau suteikia provincialumo –  lyg sugrąžintų į tuos laikus, kai miesto grožiui buvo skiriama minimaliai dėmesio.
Jei jau prabilau apie praėjusius laikus… Ne vienas mažeikiškis pasiilgsta mieste įrengtų geriamo vandens čiaupų. Jie kažkada buvo mūsų miestuose, iki šiol jų galima išvysti kituose Europos miestuose.
Kodėl tvarkant nors vieną gatvę nebuvo pagalvota apie tai, kad žmogus, kamuojamas alinančio karščio, paprasčiausiai galėtų atsigaivinti atsukęs geriamo vandens čiaupą…
Galėtų vandens būti tik dieną, vėlų vakarą vanduo nebūtų tiekiamas – kad kam nors nešautų į galvą atsukti čiaupą ir užmiršti, kaip, matyt, daro vandens sunaudojimo nedeklaruojantys kaimynai…
Žvelgdamas į tai, kaip yra tvarkomas miestas, tiesiog pasigendu „senų-naujų“ minčių, kad miestui būtų suformuotas savitas veidas, kad ilgainiui Mažeikiai netaptų vientisa pilka trinkeline zona.
Karštis – tai problema, kuri gali sukelti saulės smūgį. Nekalbėsiu, kaip reikia jo saugotis, tik pasakysiu, kad labiausiai per karščius organizmą tonizuoja ir saugo arbata. O geriausias gėrimas karštą dieną yra arbata su ledais arba karšta arbata, kuri malšina troškulį.
Tai esu pats išbandęs, kai teko gyventi Užkaukazėje. Arbata yra pati efektyviausia priemonė, kovojant su troškuliu karštą dieną.
Ką gi. Dažnai mes patys šaukiamės karščio, o kai prasideda tikri vasariški orai, visais įmanomais būdais kovojame su juo. Kad ir vaikščiodami po prekybos centrą – ne todėl, kad mums kažko reikia, dėl to, kad karšta.
Vis tiek gerai, kad per mūsų neilgą vasarėlę būna karštų ir nelietingų dienų. Juk visus kitus mėnesius mus gaubs pilkuma ir dargana ar šaltis, kurie irgi nelabai malonūs.
Bet ir tuomet padeda prekybos centrai. Gal ir gerai, kad naujų prekyviečių greitai bus tiek pat, kiek senuosius Mažeikius menančių medžių.