Žvangant viduramžių riterių ginklams, kvepiant sriubai ir žolelių antpilams, liepos 6–8 dienomis jau aštuntą kartą vyko tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Ant Kernavės Pilies kalno piliakalnio ir Pajautos slėnyje susirinkę daugiau nei 300 šventės dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos demonstravo viduramžių Europos tradicinius amatus, lankytojai girdėjo gyvai atliekamą viduramžių muziką, stebėjo senovines riterių kovas.
Jau aštuntą kartą nuo pat renginio pradžios jame dalyvavo mažeikiškiai muziejininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai. Tošininkystės amato paslaptis drauge su tėvais Kernavėje demonstravo ir jų atžalos – dukra Vingra bei sūnūs Džiugas ir Jurgis.
Raimonda Ramanauskienė pasakojo, kad šiemet Kernavėje buvo karšta ne tik nuo saulės, bet ir nuo lankytojų. Pirmąją dieną žmonių buvo minios, antrąją – šiek tiek mažiau, trečiąją saulė vis dėlto padarė savo – tądien lankytojų buvo mažiausiai.
Tačiau muziejininkė pastebėjo, kad renginys Kernavėje kasmet sutraukia vis daugiau amatininkų bei žiūrovų.
Be tošininkų Ramanauskų, archeologijos dienose su kalvystės amatu susirinkusiuosius pažindino mažeikiškis kalvis Martynas Stankus bei šerkšnėniškis Maksimas Mickevičius.
„Smagu, kad šiame atokiame krašte amatininkus aplanko ir kraštiečiai: šiemet mūsų darbais Kernavėje domėjosi ekskursantai iš Viekšnių bei pavienės mažeikiškių šeimos“, – džiaugėsi R. Ramanauskienė.
Renginio programa buvo įvairi. Festivalio lankytojai domėjosi ne tik senoviniais amatais bei žaidimais, bet ir čia pat verdama alaus sriuba. Ją viręs aludaris iš Dusetų Ramūnas Čižas pasakojo, kad šios sriubos receptas atsirado 1863 metais.
Išalkusieji galėjo paragauti autentiškai kepamos viduramžių duonos iš ruginių miltų ir vandens. Ją kepė Lenkijos atstovai iš Biskupino archeologijos muziejaus.
Šalia alkoholiniais gėrimais iš 27 žolelių ir prieskonių šventės svečius vaišino Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus darbuotojai. Jie stebino ir tikromis džiovintomis rupūžėmis, iš kurių buvo gaminami antpilai, gydantys gerklės ligas.
Ankstyvųjų viduramžių technologijomis remdamiesi vokiečiai iš Miuncheno gamino stiklo karoliukus. Amatininkai teigia, kad toks gamybos būdas atrastas dar V–VII amžiuje. Pagal panašią technologiją, žarijose išlydant stiklą ir suformuojant karoliukus, papuošalus gamino ir lietuviai.
Prancūzijos atstovas mokė įskelti ugnį iš akmens, čia pat galima buvo patiems pamėginti pasigaminti varinį papuošalą ar nusilipdyti molinį puodą.
Bene daugiausia dėmesio susilaukė Pilies piliakalnio centre vykusios riterių kovos.
Ginklus ir įvairias kovos taktikas išbandė viduramžių karybos klubai. Aplink kovų aikštelę žmonės rikiavosi dar neprasidėjus kovoms, o joms pasibaigus galėjo apžiūrėti pagal senovinius pavyzdžius pagamintus kostiumus, šarvus bei ginklus.
Festivalio programa šiemet papildyta naujais, pirmą sykį Kernavėje demonstruojamais amatais bei pramogomis: viduramžių vitražo gamyba, sidabro gaminių liejimu, Vakarų baltų keramikos gamyba, pintais neolitiniais dirbiniais, šaudymu iš arbaleto.
Renginį, skirtą Valstybės dienos minėjimui, organizavo valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
Kernavė 2004 metais įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo šedevrų sąrašą. Tai vienintelis Baltijos šalyse penkių piliakalnių kompleksas. Lietuvos sostine Kernavė buvo XIII amžiuje. Tai buvo Kernavės klestėjimo amžius.
„Santarvės“ ir ELTOS inf.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Mažeikiškis kalvis M. Stankus (kairėje) Kernavėje surado ne vieną bendramintį.
Kernavės slėnyje savo žinias bei gebėjimus demonstravo ir mažeikiškiai
