Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kiaulių augintojai dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) skaičiuoja nuostolius, siekiančius 30 mln. litų.
25 mln. litų – tiesioginių nuostolių
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad, kai šių metų sausio pabaigoje buvo rasti kritę šernai, buvo sunaikinta 2 tūkst. kiaulių ir apie 8 tūkst. paršelių. „Idavang“ fermoje nustačius AKM, dujomis nunuodyta ir užkasta apie 19,5 tūkst. kiaulių.
Kalbėdamas apie patirtus nuostolius, A. Baravykas įvardijo, jog pernai nuo birželio atliekamai prevencijai išleista apie 3 mln. litų, sausio mėnesio šernų protrūkiui – 19 mln. litų ir paskutiniuoju atveju – 10 mln. litų.
„Bendra suma – apie 25 mln. litų tiesioginių nuostolių“, – sakė A. Baravykas.
Kai kurie augintojai traukiasi
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius taip pat įvardijo nuostolius, patiriamus dėl kainų kritimo. Per metus paskerdžiama apie milijoną kiaulių, per mėnesį – apie 100 tūkst. Skaičiuojama, kad per metus kiaulė vidutiniškai atpigo 50 litų.
„5 milijonai litų per mėnesį yra bendras sektoriaus nuostolis. Na, ir dabar kaina pakrito, kiek tęsis – matysime. Be to, prisideda visos šitos Rusijos problemos“, – įvardijo jis.
A. Baravykas neslėpė, jog jau dabar kai kurie kiaulių augintojai traukiasi iš šio verslo. Iš valdžios institucijų pasigendama intensyvesnės afrikinio kiaulių maro prevencijos, šernų populiacijos reguliavimo plano. Taip pat kalbama apie bendrus visiems biosaugos reikalavimus, neatmetama apsauginės tvoros su Baltarusija statymo galimybė, nors, kaip pripažino A. Baravykas, tokia tvora – sudėtingas politinis žingsnis.
Fermų nedraudžia
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas taip pat apgailestavo, kad atsisakoma apdrausti kiaulių fermas. Neapdraudus fermų, bankai ūkininkams nelinkę duoti paskolų. Kiaulių augintojai taip pat žada kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl teisės aktų, reguliuojančių afrikinio kiaulių maro židinių likvidavimą, patobulinimo.
„Mūsų požiūriu yra neteisinga, kai ūkininkas arba įmonė laikosi 100 proc. visų saugos reikalavimų, tačiau, jeigu šalia krinta šernas, jisai papuola į zoną, visa jo veikla stabdoma, jam nepriklauso jokia kompensacija, jis tampa absoliučiai beteisis“, – sakė jis.
Pasigedo pagalbos ir kompensavimo sistemos
A. Baravykas taip pat negailėjo kritikos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri, trūkstant techninės įrangos kritusių kiaulių ar šernų utilizavimui, gyvulius užkasa, nors jie turėtų būti sudeginti, kad židiniai po kelerių metų neatsinaujintų.
Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pasigedo kompensavimo kiaulininkystės verslui, ne tik šios ligos pasekmėms.
„Jeigu penkeriems metams privalai užsidaryti, vadinasi, prarandi verslą. Europa turi skirti tam tikras lėšas. Ir jeigu, sakykime, tai atsitiktų kokiems vokiečiams, staigiai tas kompensavimo mechanizmas verslui atsirastų (…), bet šiandien į mus žiūri pro pirštus, Europa apsiriboja konferencijomis, reglamentais, teoriniais dalykais“, – tęsė jis.
Šių metų pradžioje maro užkratas nustatytas kritusiuose šernuose. Liepos 24 dieną šis mirtinas užkratas rastas „Idavang“ priklausančiame profesionaliame Rupinskų kiaulių komplekse Ignalinos rajone, jame teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių.
