Kitataučiai vaikai be vargo įsilieja į lietuviškas mokyklas

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie toleranciją visuomenėje, apie tai, kaip mes reaguojame šalia savęs pamatę kitokį, nei esame patys, žmogų.
Bene labiausiai išsiskiria kitataučiai. Nemažai jų yra ir Mažeikiuose.
Turbūt vieni pažeidžiamiausių yra vaikai, kurie atvykę į svetimą šalį bando iš naujo atrasti savo vietą, suvokti save – lanko lietuviškas mokyklas, stengiasi perprasti kultūrines subtilybes.
Švietimo įstaigų vadovai teigia, kad kitataučiai vaikai gana sėkmingai adaptuojasi ir jau po kelių mėnesių su jais galima susikalbėti lietuviškai. Nors iki tol naujokai žinojo vos kelis pasisveikinimo ar įprasto mandagumo žodelius…

Sprendžia mokyklos

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus informavo, kad mūsų rajono mokyklose mokosi įvairių tautybių vaikų. Yra atvykusių iš Ukrainos, Rusijos, Sirijos, Turkijos. Vieni pas mus apsigyvena ir mokosi ilgiau, kiti trumpiau.
„Pas mus jau yra nusistovėjusi tvarka, pagal kurią iš užsienio atvykusius vaikus stengiamės nukreipti į vieną mokyklą. Aišku, jei tik sutinka tėvai. Dažniausiai tokie vaikai lanko Pavasario pagrindinę mokyklą. Baigę ją mokiniai pasiskirsto po gimnazijas ar kitas mokymo įstaigas“, – sakė A. Stonkus.
Pasak skyriaus vadovo, mokyklos pačios sprendžia, kaip dirbti su kitataučiais vaikais, kokias ugdymo programas jiems taikyti ir kiek skirti papildomų lietuvių kalbos pamokų.

Patikrina žinias

Prieš skiriant tokius mokinius į vieną ar kitą klasę, vyksta žinių patikrinimas, nes užsienyje vaikai mokosi pagal šiek tiek kitokias programas.
„Per pastaruosius penkerius metus tikrai nesame gavę jokių nusiskundimų dėl netolerancijos ar netinkamo elgesio su kitataučiais“, – teigė A. Stonkus.
Švietimo skyriaus vedėjas sakė, kad kitos tautybės vaikų, gimusių užsienio šalyje, o dabar gyvenančių Mažeikiuose, yra ir vaikų darželiuose.
„Pastebėjome, kad su darželinukais problemų yra dar mažiau. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau problemų, nes darželinukai greičiau adaptuojasi, mažiau jaučiamas ir kalbos barjeras“, – tvirtino A. Stonkus.

Nėra labai daug

Apie tai, kad yra patikrinamos kitataučių mokymosi žinios, kalbėjo ir Pavasario pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Jakučinskas.
Pasak vadovo, kitataučių mokykloje nėra labai daug, todėl papildomų mokytojų ar vertėjų etatų nereikia. Dirbama su tais pačiais turimais resursais. Daug darbo šiuo klausimu tenka ir specialiajai pedagogei.
„Vis dėlto dažniausiai pas mus atvyksta mokytis vaikai iš mišrių šeimų – kai vienas iš tėvų yra lietuvis. Todėl vaikai daugiau ar mažiau moka lietuviškai“, – sakė direktorius.
Vieni paskiausiai į Pavasario mokyklą iš užsienio atvykusių kitataučių – vaikai iš Sirijos.

Buvo kalbėta iš anksto

„Dabar pas mus mokosi tik berniukas, o jo vyresnioji sesuo jau lanko vieną iš miesto gimnazijų. Jie šiek tiek suprato lietuviškai. Patikrinus mokinių žinias buvo skirta papildomų lietuvių kalbos pamokų. Šie vaikai gana greitai perprato mūsų kalbą ir dabar jau puikiausiai kalba lietuviškai, dalyvauja renginiuose. Kai reikia, ir padainuoja“, – sakė S. Jakučinskas.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.