„Visada tolimi, niekada svetimi, mes lyg paukščiai – visad susišauksime…“ – tokiais žodžiais draugus pasveikino Vita SpalvytėPimpienė, buvusi Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos mokinė, po 50 metų atvykusi į susitikimą su savo klase.
Daug metų vienas kito nematę klasės draugai dalijosi atsiminimais, savo gyvenimo istorijomis, džiaugsmais ir vargais.
APRODĖ NAUJĄJĄ MOKYKLĄ
Septintoji abiturientų laida mokyklą baigė 1961 metais, tada visi mokėsi senajame pastate, prie kelio į Lūšę. Vėliau ten buvo įsikūrusi valsčiaus administracija, šiuo metu pastatas apleistas.
Prieš penkiasdešimt metų mokyklą baigę auklėtiniai apžiūrėjo, kokiomis sąlygomis mokosi šių dienų moksleiviai. Mokytoja Vanda Jonauskienė svečiams papasakojo apie dabartinių mokyklos auklėtinių mokslo ir sporto pasiekimus, mokyklos veiklą. Susitikimo dalyviai turėjo progą save susirasti senoje klasės nuotraukoje.
Mokyklos valgykloje, prie šventinio stalo, buvę klasės draugai turėjo galimybę vėl pabūti kartu.
„Toks susitikimas – tai pasididžiavimas mokyklai, nes pusės šimtmečio mokyklos auklėtiniai sugebėjo surasti vienas kitą ir susibėgti į gražų būrį“, – sakė mokyklos pedagogė.
ATVYKO IŠ TOLI
Į klasės susiėjimą sugužėjo gausus būrys buvusių mokyklos auklėtinių. Kas su vaikais, kas – ir su anūkais atvažiavo iš Vilniaus, Kauno, Radviliškio, Šiaulių, Klaipėdos ir kitų Lietuvos vietovių ar net užsienio. Prie Židikų gyventi pasilikęs tik Algis Reivytis. Jis mėgino gyventi ir mieste, tačiau ten sakė neprigijęs.
Iš devyniolikos klasės mokinių į susitikimą atvyko vienuolika, keli atvykti negalėjo, o trijų jau nebėra tarp gyvųjų.
Buvusi klasės seniūnė Ramutė GerulskytėPožaitienė pasakojo, kad susitikimą organizavo apie pusantro mėnesio. Ji ir po penkiasdešimties metų turėjo kontaktus beveik pusės bendraklasių, su kai kuriais bendravo artimiau. Kitų ieškant teko pavargti, o suradus – ir įkalbinėti. Kai kurie jau paskutinę minutę atsisakė atvykti. Šventinis tostas buvo pasakytas ir už atvykusius, ir už negalėjusius prisijungti klasės draugus. Mirusių bendraklasių atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
IŠKILUSI KLASĖ
Vėl susiėję draugai džiaugėsi, kad nė vienas iš baigusiųjų Židikų mokyklą neliko tik su viduriniu išsilavinimu – kiekvienas pagal išgales siekė mokytis toliau. Pasak dalyvių, jų klasė išskirtinė tuo, kad į pasaulį išleido net penkis mokytojus ir du aukštus karininkus, taip pat gydytoją, policijos darbuotoją, verslininkių.
Vita Pimpienės pasakojo, kaip ji net apsiverkusi, kai per televiziją stebėjo savo draugą Kazį: paprastą vaikinuką iš Židikų kaimelio, kuris tuomet kariniame parade ėjo visų būrių priešaky.
Kita klasės draugė Angelė Tamulaitienė sakė visuomeniniais pagrindais tebesidarbuojanti politinėje partijoje, o anksčiau yra tekę dirbti Seimo narės Dalios Teišerskytės padėjėja.
Visi susitikimo dalyviai tvirtino – jų klasė buvusi labai draugiška ir rami. Seniūnė sakė neprisimenanti, kad mokyklos laikais būtų su kuo nors susipykusi. Jos nuomone, visi buvo paprasti ir nuoširdūs kaimo vaikai.
Vita prisiminė ir rusų kalbos mokytoją, kuris, anot jos, rusų kalbos taip ir neišmokė. Tas mokytojas buvo atkeltas iš Maskvos, lietuviškai beveik nešnekėjo ir dėl to buvo kilę visokių juokingų nesusipratimų, pavyzdžiui, kartą savo mokinį jis pasiuntęs „nueiti į lentą“. Tai šis dėl juoko vos neužsikabarojęs ant klasės lentos…
„Mes nemokėjome rusiškai, jis nemokėjo lietuviškai, todėl niekados taip ir nesusišnekėjime“, – nusijuokė viena susitikimo dalyvių.
PER PUSAMŽĮ PASIKEITĖ NEDAUG
Ši klasė galėtų būti pamokantis pavyzdys tiems, kurie tvirtina, kad laikui bėgant žmonės pasikeičia. Buvę Židikų mokyklos auklėtiniai įsitikinę, kad jie išliko tokie patys – nebent po tiek metų susitikę dar laisviau ir atviriau bendrauja.
Angelė pasigyrė: kaip buvusi, taip ir tebesanti žemaitė, šnekanti savo tėvų kalba, nors visą gyvenimą po mokyklos baigimo praleido Kaune. Ir pomėgiai tie patys – kaip jaunystėje dainavo, taip ir dabar dainuoja, kaip keliaudavo, taip ir keliauja.
Klasės draugai neužmiršo, kas su kuo sėdėdavo viename mokyklos suole. Jie teigė, kad dauguma iki šiol su savo suolo draugais palaiko artimus ryšius, o drauge besimokę Kazys ir Zita vėliau susiejo savo gyvenimus.
Visi pabandė atsiminti pirmąjį rudenį vidurinėje mokykloje. „Atmenu, kaip laukėme naujojo auklėtojo, nekantravome, kol sužinosime, į kokią klasę papuolėme, su kuo sėdėsime“, – sakė seniūnė Ramutė.
PAGERBĖ KLASĖS AUKLĖTOJĄ
Į klasės susitikimą atvyko ir klasės auklėtojas Aleksandras Bašermanovas su žmona Lione, buvusia tos pačios mokyklos mokytoja.
Auklėtiniai nusistebėjo, kad jau garbaus amžiaus sulaukęs auklėtojas į užtarnautą poilsį išėjo tik prieš dvejus metus, nors pastaraisiais metais pedagoginio darbo jau nebedirbo.
Jam, pedagoginio instituto absolventui, židikiškiai tapo pirmąja auklėtinių laida. Buvęs klasės vadovas savo auklėtiniams sakė, jog džiaugiasi gyvenimu: per tuos metus sukaupė didelės darbo patirties, sukūrė nuostabią šeimą – turi dukrą ir anūkų.
A. Bašermanovas dėkojo organizatorei ir kitiems, kad jo buvę vaikai nepasididžiavo, atvyko.
Auklėtiniai pajuokavo, kad klasės vadovas visada buvo geresnis merginoms nei vaikinams. Moterys ir po penkiasdešimties metų jį prisimena kaip jaunatvišką, gražų ir protingą mokytoją.
SIMBOLIŠKOS DATOS
Vida Ragaišienė pasakojo apie savo mamą, kuriai neseniai sukako 95-eri metai. Prieš dukrai išvažiuojant į susitikimą ji pasiėmė klasės nuotrauką ir visus išvardijo vardais ir pavardėmis, nes labai gerai visus pažinojo.
„Praeitis – tie penkiasdešimt metų, kurie niekada nebegrįš, bet yra likę prisiminimai. Dabartis – mes pasenę, užauginę vaikus ir anūkus, bet vis tiek išlikę tokie patys, kaip ir anksčiau. O dėl ateities – dar niekas nežino…“ – apie tris gyvenimo etapus kalbėjo moteris.
Seniūnė bendraklasiams priminė, kad prieš jiems baigiant mokyklą, 1961-ųjų balandžio mėnesį, į kosmosą pirmąkart pakilo žmogus – kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tuo pat metu ir Židikų mokyklos mokiniai skleidė sparnus, ruošėsi dideliam, nežinomybės kupinam gyvenimui.
Po pusės amžiaus jie turėjo progą kartu apmąstyti, kas padaryta.
Rytis SAVICKIS
Elijaus KNIEŽAUSKO nuotr.:.Į susitikimą atvyko daugiau nei pusė klasės draugų ir du mokytojai.
