Klestėjo Židikų miestelis – intensyviai dirbo paštas

Prieš šimtą metų Židikuose, kuris tuo metu buvo klestintis ir beveik tūkstantį gyventojų turintis miestelis, buvo įkurta pašto agentūra.
Židikų seniūnės Skirmantės Stasytės teigimu, dabar miestelyje pašto patalpų nėra, sumažėjus gyventojų, visas paslaugas žmonėms suteikia mobilusis laiškininkas.

Viršininkai keitėsi

Pašto agentūra Židikuose prieš šimtą metų įsikūrė valsčiaus patalpose, Lūšės gatvėje (dabar šis pastatas yra nugriautas). Pirmąja jos vedėja buvo paskirta Olga Alikaitė, po jos viršininku dirbo Ubavičius, nuo 1922 metų – Marijona Lingaitė-Petrulevičienė.
Leidinį apie miestelį ruošusi Mažeikių muziejaus muziejininkė Jūratė Miliauskytė „Santarvei“ sakė, kad šaltiniuose minimi tik Židikų pašto viršininkai, o štai, kiek pašte iš viso dirbo žmonių, duomenų nėra išlikę.
„Tiek tada, tiek vėlesniais laikais laiškininkų nebuvo – nors spaudos leidinių tais laikais pristatydavo nemažai, žmonės patys atvažiuodavo iš vienkiemių ir juos pasiimdavo. To, kad paštas tuo metu būtų buvęs žmonių susirinkimo vieta, negalime teigti – susibūrimams, bendravimui veikė įvairaus pobūdžio draugijos, o paštas buvo tik klientų aptarnavimo įstaiga“, – sakė muziejininkė.
Židikų pašto viršininkai keitėsi ir toliau – nuo 1924 m. paštui vadovavo Puzinas, po jo –Radzevičius, kuris šias pareigas ėjo net iki 1945 m.
1925 m. Ryšių ministerija paštui nupirko namą M. Pečkauskaitės gatvėje, kuriame ši įstaiga išbuvo net 42 metus.

Miestelyje virė gyvenimas

Paštas tuo metu buvo kartu ir telefono abonentų aptarnavimo stotis, tam buvo įsteigtas ir telefonisto etatas. Tarpukario Židikai, kaip jau minėta, buvo gana didelis miestelis, kuriame klestėjo ir prekyba, ir gamyba, tad pašto paslaugomis žmonės naudojosi, kai kurie jų turėjo telefono ryšį ir savo namuose.
1939 m. Židikų abonentų sąrašuose buvo 13 žydų tautybės prekybininkų, karšyklos savininkas, kepurių ir skrybėlių dirbtuvių savininkas. Telefono aparatus taip pat turėjo ir tokiu ryšiu naudojosi valsčiaus viršaitis, vaistininkė, sunkvežimio savininkas, Sugaudžių dvaro savininkas, Skliaustės kaimo mokytoja. Telefonizuota buvo policijos nuovados raštinė, ugniagesių šaulių komanda, valsčiaus savivaldybė, žemės ūkio kooperatyvas ir žydų liaudies bankas.
Tarpukario Židikuose gyvenimas buvo intensyvus – kaip jau minėta, čia buvo įsikūręs valsčius, policija, keturių komplektų pradžios mokykla, sveikatos punktas su daktaru ir felčeriu, vaistinė, pavasarininkų bibliotekėlė, parapijos išlaikoma vargšų prieglauda, rajono agronomas, elektros jėgainė, lentpjūvė, vilnų karšykla, kooperatyvas, keliolika parduotuvių, pieno nugriebimo punktas, smulkaus kredito draugija, žydų liaudies bankas, šaulių gaisrininkų komanda, blaivybės draugija, 1923 m. duomenimis, miestelyje buvo 948 gyventojai.

Išeitis – mobilusis laiškininkas

Sovietmečiu keitėsi tiek pašto aptarnaujama teritorija, tiek šios tarnybos darbuotojų skaičius – 1954 m. Židikų ryšių skyriuje dirbo 10 laiškininkų, kurie aptarnavo tris kolūkius, po šešerių metų, kai buvo sumažintos Židikų apylinkės ribos, laiškininkų liko perpus mažiau. 1980 m. miestelio ryšių skyriuje dirbo 4 darbuotojai: viršininkas, operatorius ir du laiškininkai.
Nuo 2017 m. liepos dalyje Mažeikių rajono kaimiškų vietovių, tarp jų ir Židikuose, darbą pradėjo mobilieji laiškininkai.
„Panaikinus pašto skyrių, žmonės, kaip visada, esant naujovėms, iš pradžių jo pasigedo, bet jau baigia priprasti. Yra dvi šios paslaugos pusės: jei kas pavėluoja, kai atvyksta mobilusis laiškininkas, tuomet pyksta, kiti piktinasi, kad mokesčius reikia mokėti, o tuo metu lietus, sniegas, pašto patalpų nėra, viską reikia pildyti prie automobilio. O štai tie, kurie jau moka naudotis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, paprasčiausiai sutaria, kad mobilusis laiškininkas atvyks į vietą, ir viską sprendžia namuose“, – sakė Židikų seniūnė S. Stasytė.
Pasak seniūnės, paslaugų pokyčius lemia ir tai, kad miestelyje vis mažėja gyventojų – jeigu prieš dvidešimt metų jų buvo 524, prieš septynerius metus – 484, tai šiuo metu židikiškių yra sumažėję iki keturių šimtų.