Knygoje – Mažeikių šachmatų istorija nuo praėjusio amžiaus pradžios

Pasak Gintaro Paulausko, knygoje aprašyta mūsų rajono šachmatų plėtra bei geriausi rajono šachmatininkai. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Šachmatus mėgstantys ar rajono istorija besidomintys mažeikiškiai galės susipažinti su šios sporto šakos raida mūsų rajone. Pirmadienį mus pasiekė knygos „Mažeikių šachmatų raida Lietuvos ir pasaulio fone“ bandomasis egzempliorius.
Leidinyje pateikiama iš įvairių šaltinių surinkta medžiaga apie rajono šachmatininkus.

Norėjo įamžinti duomenis apie šią sporto šaką

Leidinio iniciatorius Gintaras Paulauskas „Santarvei“ sakė, šachmatais susidomėjęs dar būdamas penkerių metų. Vaikystės pomėgis lėmė ir pasirinktą gyvenimo kelią – mažeikiškis nuo 1992 metų vadovauja mūsų rajono šachmatų klubui „Matas“, ne vieną jaunuolį jis sudomino šia sporto šaka.
Pomėgiu šachmatams jis „užkrėtė“ ir dukrą Gintarę, kuri yra tapusi Lietuvos jaunių šachmatų čempione, šalies jaunimo vicečempione, buvo moterų šachmatų rinktinės narė, dalyvavo šachmatų olimpiadose, o dabar jaunuosius šachmatininkus ugdo sostinėje.
„Esame mažas miestas, ne didmiestis, didelių rėmėjų niekada neturėjome, tačiau norėjosi parodyti, kad šachmatai visą laiką buvo gyvi. Turėjome gabių sportininkų, geriausiais laikais rajono pirmenybės vykdavo net dviejose lygose. Stengėmės pateikti medžiagą, kurią pavyko rasti įvairiuose šaltiniuose“, – apie leidinį pasakojo G. Paulauskas.
Pasak šachmatų entuziasto, didžioji medžiagos dalis buvo surinkta Mažeikių muziejuje, bibliografė Vida Žilinskienė, kurios vyras buvo rajono šachmatų čempionas, šią medžiagą suklasifikavo, susistemino, sutvarkė ir taip padėjo leidiniui išvysti šviesą.

1978 metų rajono pirmenybės buvusioje kompresorių gamykloje, dešinėje – rajono čempionas Vaidas Žilinskas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pirmasis mačas – amžiaus pradžioje

Istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad pirmasis oficialus šachmatų mačas Mažeikiuose (tada Muravjove) įvyko 1901 metų gegužės 1-ąją, kai partiją sužaidė rusakalbis felčeris su vokiečiu geležinkelio stoties viršininku.
Įdomiausia, kad šachmatų plėtra Lietuvoje prasidėjo ne Vilniuje, o Klaipėdoje. Mat tuo laiku rusų valdžia Lietuvoje buvo uždraudusi daugiau kaip penkiems žmonėms susirinkti vienoje vietoje.
Į žmonių susibūrimus vokiečių valdžia žiūrėjo liberaliau, tad uostamiestyje ir susikūrė pirmasis šachmatų klubas.
„Pirmasis šalies čempionatas vyko 1921 metais, o jau po penkerių metų jame dalyvavo ir mažeikiškis Povilas Tautvaišas. Mūsų rajono atstovas vėliau buvo vienas iš penkių geriausių to meto šalies šachmatininkų. Jis yra įveikęs ir Lietuvos šachmatų patriarchą Vladą Mikėną, atstovavęs Lietuvai pasaulinėse šachmatų olimpiadose. Emigravęs į JAV Tautvaišas žaidė ir šioje šalyje, laimėjo turnyrus ir už Atlanto“, – apie vieną pirmųjų šachmatininkų Mažeikiuose pasakojo G. Paulauskas.
Iš kitų praeities žaidėjų šachmatų treneris pažymėjo pokaryje mūsų mieste išugdytą Mečislovą Ostrauską. Jis persikėlė į Kauną ir ilgus metus buvo pagrindinis šio didmiesčio pirmosios lentos žaidėjas, tačiau jis visada grįždavo į Mažeikius ir žaisdavo su tuo metu stipriausiais rajone broliais Venjaminu ir Borisu Ignatjevais bei Alfonsu Vitkumi.
Du pastarieji šachmatininkai buvo bene tituluočiausi rajono žaidėjai – Alfonsas pirmenybes laimėjo devynis kartus, Borisas – aštuonis.

Krizę pavyko įveikti

Skirtingai nei kitų sporto šakų atstovai, šachmatininkai kruopščiai rinko statistiką – nuo 1946 metų buvo fiksuojami visi rajono čempionatai bei jų rezultatai. Įprastinė formulė pasikeitė tik nuo 1991-ųjų, kai pradėjo vykti įvairaus pobūdžio pirmenybės: „žaibo“ (kai partija trunka penkias minutes), greitųjų (kai partija trunka nuo pusvalandžio iki valandos) ir klasikinių šachmatų.
„Didžiausia krizė mus ištiko 2001 metais. Tuo laiku apie dvidešimt senųjų šachmatų mėgėjų jau buvo mirę, jaunimas išvažinėjo, emigravo. Su jais buvo gaila atsisveikinti – darbo įdėta daug, tačiau ir jiems reikia kažkaip gyventi. O kai sunkiai dirbi, tai ir laiko šachmatų treniruotėms pradeda trūkti, iš karto prarandi įgūdžius“, – kalbėjo klubo vadovas.
Nors šachmatų treniruotėms kasdien skirti daug laiko nereikia, tačiau pavyzdys yra Seimo narė Viktorija Čmilytė – geriausia šachmatininkė tarp moterų dirba Seime ir dėl to nukenčia jos pasiruošimas turnyrams, tobulėjimas. O šalyje nėra tokios žaidėjos, kuri ją pakeistų.
Šachmatų klubas „Matas“ šiuo metu buria kelias dešimtis žaidėjų. Rajono klasikinių šachmatų čempionu šiais metais tapo Raimondas Paškevičius, gruodį dar vyks „žaibo“ ir greitųjų šachmatų  pirmenybės.

Duoda didelę naudą

Pirmasis knygos „Mažeikių šachmatų raida Lietuvos ir pasaulio fone“ pristatymas vyko senomis šachmatų tradicijomis garsėjančioje Sedoje, vėliau ji bus pristatyta ir kitose įstaigose bei mokyklose.
„Siekiama, kad šachmatai būtų įvedami į mokyklinę programą, tai jau bandoma įgyvendinti Vilniuje, Klaipėdoje. Kiek žinau, tai padaryta vienoje gimnazijoje Tauragėje.
Apie tai galvojame ir mūsų mieste, norime, kad mokiniai būtų supažindinami bent su šio žaidimo pradmenimis. Džiugu, kad du kartus per savaitę Kultūros centre, mūsų klubo kabinete, renkasi vaikai, kurie ugdo savo meistriškumą“, – sakė G. Paulauskas.
Pasak šachmatininko, ši sporto šaka lavina protą, atmintį, koncentraciją. Žaidimo metu privalai apmąstyti kelis ėjimus į priekį, numatyti priešininko ėjimus, o tai padeda ugdyti vaiko ar paauglio asmenybę, išmoko planuoti, kurti strategijas, kas yra naudinga bet kurioje gyvenimo srityje. Be to, jau įrodyta, kad šachmatai padeda geriau įsisavinti tiksliuosius mokslus.