Metų sandūra dažnam žmogui tampa galimybe apžvelgti besibaigiančius senuosius ir pabandyti suplanuoti ateinančiuosius. Pasaulio ir Lietuvos politiniai įvykiai, naujovės, pokyčiai įvairiose srityse neaplenkė ir mūsų.
Gatvėje sutiktų praeivių klausėme, ko jie tikisi iš ateinančių – 2018-ųjų metų, ko linki sau, savo artimiesiems bei Lietuvai.
Saulius MICKEVIČIUS, vadybininkas: – Sau kažko labai didelio ir gero ateinančiaisiais metais nesitikiu. O tuo labiau nesitikiu pokyčių į gera ir Lietuvai bei jos gyventojams. Stebuklų gi nebūna. Idealiausias variantas būtų pašalinti iš valdžios kai kuriuos politikus. Tada gal ir būtų galima kažko geresnio tikėtis. Sau ir ateinančiais metais labiausiai linkiu sveikatos. Jeigu žmogus jos turi, tai gyvenimas, veikla ir darbai vienaip ar kitaip sekasi. Jeigu sveikatos nėra, jos niekas neduos ir jos nenusipirksi. |
|
Mantas SALTONAS, augina vaiką: – Besibaigiantys 2017-ieji man buvo sėkmingi, viskas klojosi pakankamai gerai. Ko tikiuosi iš ateinančių metų? Nežinau, sunku pasakyti… Tiesiog viliuosi ir tikiuosi, kad vaikai nesirgs. Kad visi artimieji bus laimingi. Lietuviams linkiu, kad būtų vieni kitiems geresni, pakantesni. Tada, manau, mažiau darbo būtų policijos pareigūnams ir kitų institucijų darbuotojams. Aišku, norėtųsi, kad mūsų šalyje nebekiltų paslaugų ir prekių kainos. Bet tai jau nuo paprastų piliečių norų nelabai priklauso. Šalį valdantiems politikams reikėtų daugiau proto. Didžiausia bėda ta, kad tokius juos išsirenkame, o po to vargstame. Tad jiems būtų palinkėjimas – atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į eilinių Lietuvos piliečių interesus. |
|
Vilma VŽESNIAUSKIENĖ, Ukrinų kaimo bendruomenės pirmininkė: – Man asmeniškai šie metai buvo labai geri ir darbingi. O tas gerumas, manau, ir yra matuojamas nuveiktais darbais, sutiktais žmonėmis. Taip kad savo artimiesiems, sau, ukriniškiams norisi palinkėti, kad kiti metai atneštų jiems naujų iššūkių, naujų darbų, kantrybės juos priimant ir, svarbiausia, sveikatos. |
|
Adomas KONTVAINIS, pensininkas: – Kad ir kokie būtų metai, svarbiausia žmogui yra turėti sveikatos. To norėčiau linkėti ir sau, ir artimiesiems. Kadangi esu pensininkas, trūksta pinigų. Būtų gerai, jei pensijos būtų didesnės. O kad jos būtų didesnės, šalies valdžia turėtų labiau rūpintis žmonėmis, o ne savimi. Aišku, negaliu sakyti, kad visi jie ten vienodai niekam tikę. Bet yra dalis tokių, tad tie keli niekam tikę pagadina visą medaus statinę. Kad ir kaip galvoju, šie metai galėjo būti geresni. Nieko naujo nepasakysiu, ir mane, ir daugumą kitų žmonių kankina tos pačios bėdos – valdžios rūpinimasis savimi, o ne žmonėmis, lyg ant mielių augančios kainos, gaunamų pajamų stygius. Lieka tik tikėtis, kad kada nors bus kitaip. |
|
Rasa UOSIENĖ, augina vaikus: – Apibendrindama šiuos metus, galiu pasakyti, kad mano šeimai jie buvo neblogi. Tikiuosi ir viliuosi, kad kitąmet vaikai bus sveikesni. Kad metus būtų galima pavadinti gerais, reikia, kad šeimoje būtų santarvė. Aišku, kad ir pinigų netrūktų. Nes kai jų trūksta, prasideda ir bėdos. Norėtųsi, kad Lietuvos žmonės būtų pakantesni, kad vieni kitus suprastų, mažiau vieni iš kitų juoktųsi, stebėtųsi kitų gyvenimais. Tada gal visiems būtų bent šiek tiek lengviau gyventi. |
|
Onutė PUŠINSKIENĖ, pensininkė: – Sakyčiau, kad man metai nebuvo nei labai geri, nei labai blogi. Kalbant apie ekonominius dalykus, tai tenka verstis iš gaunamos mažos pensijos. Dar viena blogybė ta, kad esu viena. Kita vertus, yra ir pliusų. Ačiū Dievui, esu dar pakankamai sveika. Štai judu – baigiantis gruodžiui, važiuoju sau dviračiu, greitai ir visai patogiai nuvykstu ten, kur man reikia. Sėkme pavadinčiau, jeigu mano gyvenime atsirastų ir draugiją palaikytų koks rimtas žmogus. Ir, žinoma, jeigu ir kitąmet turėčiau sveikatos. |