Kodėl Lietuvoje tokios dažnos kraupios tragedijos?

Nors spaudoje, televizijoje, radijuje ir internetinėje žiniasklaidoje kasdien gausu kriminalinių pranešimų, pastarosios savaitės pagrindinė tema – dviejų vaikų nužudymas Kėdainių rajone.
Lietuvoje tapo įprasta, kad po panašių atsitikimų pasipila valdžios atstovų, visuomenei žinomų žmonių pasisakymai apie tai, kad nedelsiant reikia imtis kokių nors priemonių.
Šį kartą siūloma ir steigti naują instituciją, kuri kontroliuotų savivaldybių vaiko teises prižiūrinčių tarnybų veiklą, ir grąžinti mirties bausmę, ir netgi „čipuoti“ artimiesiems bei aplinkai pavojų keliančius asmenis bei nuolat juos sekti.
„O kokios tokių tragedijų priežastys? Kas ir ko turėtų imtis, kad ateityje tokioms tragedijoms būtų užkirstas kelias?“ – klausėme gatvėje sutiktų mažeikiškių.

Vytautas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Vytautas, mažeikiškis senjoras: – Čia labai priklauso nuo žmonių. Dėl tokių tragedijų būtų galima kaltinti neužimtumą, nedarbą. Bet, kita vertus, jeigu nėra darbo, tai kodėl būtinai reikia gerti? Susigalvok ką nors, eik, dirbk, judėk. Manau, kad priemonių reikia imtis konkrečių ir nedelsiant. Gal padėtų bausmių griežtinimas. Pašalpų nebemokėti, nes jas vis tiek prageria, o vaikai taip ir lieka alkani. Gal geriau ne pinigus duoti, o maistą. O gal geriausia būtų, kaip sakoma, žmogui duoti ne pagautą žuvį, o meškerę, kad jis pats tą žuvį susižvejotų.
Robertas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Robertas, operatorius: – Įvardyčiau, kad tokių tragedijų pagrindinė priežastis yra alkoholis. Tikrai labai didelė dalis visuomenės yra prasigėrusi. Ir aš turiu aiškią nuomonę, kad vis dėlto turėtų būti grąžinta mirties bausmė. Pastarųjų savaičių, mėnesių įvykiai rodo, kad kitos priemonės jau yra išeikvotos ir nepadeda. Per daug dažnai ir per baisiai viskas vyksta: puldinėja su peiliais, skandina vaikus…
Deimantė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Deimantė, mama, auginanti vaiką: – Apie baisius įvykius, kurie jau pernelyg dažnai Lietuvoje kartojasi, girdėjau. Kita vertus, savo aplinkoje apie tai nekalbame ir nediskutuojame. Mano manymu, tai vyksta dėl įvairių priežasčių. Ir dėl besaikio alkoholio vartojimo. Ir dėl to, kad žmonėms nėra darbo. Ir kalti dėl to, kas vyksta, yra visi po truputį – ir institucijos, nekontroliuojančios, kam žmonės panaudoja gautas išmokas, ir visuomenė, kuri neretai yra abejinga, o susizgrimba tada, kai kokia nelaimė nutinka.
Darius Gyra. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Darius Gyra, inžinierius: – Man atrodo, kad viskas prasideda nuo vaikystės, nuo auklėjimo, o žmogui paaugus, subrendus, viskas persiduoda į jo šeimą. Vėliau, aišku, prisideda aplinkinių įtaka. Kaimynai galėtų būti ne tokie abejingi tam, kas vyksta. Pripažinkime, būna, kad matome nugriuvusį žmogų ir ne visada paklausiame, ar reikia pagalbos. Matome, kaip vaikai skriaudžia vienas kitą. Vėlgi, ne visada sudrausminame. Nors reikėtų. Mano nuomone, valdžia tikrai nekalta. Gal nebent dėl to žmonėms išsivysčiusio įpročio gyventi iš pašalpų. Gal ir institucijos, o ypač provincijoje, į kai kuriuos dalykus žiūri atlaidžiau. Bet pirmiausia pradėkime nuo savęs. Yra susiformavusi tokia samprata, kad jeigu jau pasakei kokį žodį, sudraudei, būsi blogas, skundikas. Reiktų perlipti per save, pradėti nuo savo šeimų, o tada gal ir visuomenėje būtų kitaip.
Irina. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Irina, laikinai nedirbanti: – Man atrodo, kad visi tie įvykiai nėra naujiena ir vyksta jau seniai. Žmonės yra pasikeitę ir pirmoje vietoje dabar yra pinigai ir materialūs dalykai. Rūpinimasis vaikais, buvimas su šeima žmonėms ne taip ir svarbu. Kas turi pinigų, tas atkreipia dėmesį ir į savo vaikus. Kas neturi, tas gyvena taip, kaip jau išeina. Aišku, negalima to taikyti visiems, tačiau situacija, mano nuomone, yra tokia.
Karolina Skeirytė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Karolina Skeirytė, moksleivė: – Tai, kas pastaruoju metu Lietuvoje vyksta, yra žiauru. Neaišku, ką žmonės galvoja taip darydami. Dauguma tragedijų, kaip matome, įvyksta po besaikio alkoholio ir visokių kitokių neaiškių medžiagų vartojimo, tad viena iš išeičių gal ir būtų apriboti jo vartojimą. Namie, artimoje aplinkoje šiomis temomis nelabai diskutuojame. Liūdna, baisu, o ir nelabai norisi apie tai kalbėti, nes paprasti žmonės kažin ar gali ką pakeisti.