Šisbeitauskas
Labai greitai prabėgo pirmosios rugsėjo dienos ir net dviejų etapų įžanga į darželius, mokyklas, kolegijas ir universitetus. Visiems tų švenčių dalyviams – sėkmės ir ištvermės, atakuojant mokslo ir kitokias viršukalnes. Šeštadienį ir pirmadienį buvo gražu žiūrėti į mažuosius mokinukus, tempiančius didesnius už save kardelius, – tai, matyt, populiariausia Rugsėjo 1-osios gėlė. Beje, teko girdėti mintį, kad kardeliai – pradinukų gėlės, o vyresnieji neša savo mokytojams ir auklėtojams rožes, gvazdikėlių, gerberų ir kitokių gėlių puokštes. Kita vertus, vis populiaresnėmis dovanomis tampa saldainių dėžutės.
Per televiziją teko matyti vaikų apklausą – klausinėjo, ar jie jau nori eiti į mokyklą. Keista, bet daugelis atvirai teigė, kad dar vienas kitas mėnuo poilsio galėjo būti. O mūsų šalies švietimo galvos dar mąsto, kaip atostogas sutrumpinti ir pratęsti mokslo metus. Taip ir atsiranda nuotraukos su mokyklose verkiančiais vaikais.
Mada, kai Rugsėjo 1-oji prasidėdavo šv. Mišiomis bažnyčiose, tikriausiai jau baigėsi, nors kai kuriuose miesteliuose ar kaimuose to dar neatsisakyta. Tiesa, feisbuke pastebėjau, kad rugsėjo 1-ąją Senamiesčio parke lyg ir vyko kažkoks šiai šventei skirtas renginys, bet apie jį nieko nežinojau – matyt, jis buvo skirtas ne visiems. Paprastai informacijos apie renginius mūsų mieste ieškau Savivaldybės interneto svetainėje, bet dabar tas tinklalapis tiek ištobulintas, kad ten velnias gali galvą nusilaužti – nieko nerasi. Matyt, laikytasi nuostatos, kad kuo svetainė sudėtingesnė, tuo įspūdingiau atrodo ir pati Savivaldybė. Tik aš taip negalvoju.
Antroji Mokslo ir žinių diena – pirmadienis – bent jau man pasirodė ryškesnė: gatvėse matėsi nemažai mokinukų ir didelių mokinių su gėlėmis. Šeštadienis buvo daug ramesnis… Beje, šeštadienį mačiau tikrai dėmesio vertą vaizdelį: prie vieno namo laiptinės, netoli mokyklos, gražiai pasipuošę jaunuoliai su gėlių žiedais rankose draugiškai traukė dūmą – matyt, prieš iškilmes labai jaudinosi ir taip nuiminėjo stresą. Pasigailėjau namuose palikęs telefoną – būtų buvęs iš tiesų įspūdingas kadras.
Stebint mokyklų šventines nuotraukas, į akis krenta svečių įvairovė. Gal čia koks prestižo reikalas – susikviesti kuo daugiau svečių: po kelis kunigus, valdžios galvų, partijų atstovų… Anksčiau buvo siekiama surinkti kuo daugiau mokinių, matyt, dabar atėjo laikas svečiams. Man dar kyla klausimas, kaip jie pasirenka, kur svečiuotis. Iškilmių laikas beveik tas pats, tad kaip reikia suspėti į kelias vietas? Tiesa, šiemet buvo paprasčiau, nes pasitaikė dvi Mokslo ir žinių dienos.
Įdomi naujiena: Vyriausybė šiemet nusitaikė į mokinių maitinimą – bus stebima, ką vaikai priešpiečiams atsineša iš namų, kokie patiekalai gaminami mokyklų valgyklose… Įsivaizduoju, kokias kančias reikės iškentėti pieno nemėgstantiems vaikams. Kiek supratau, jis bus kišamas vos ne per prievartą.
Žodžiu, svarbiausios šiemet bus ne mokinių žinios, o jų maitinimo ir maitinimosi kokybė. Bet apie kokią sveiką mitybą galime kalbėti, jei mokslo metų pradžios proga vienas didžiausių šalies prekybos centrų skelbia reklamą apie dvigubai pigesnę „Coca-colą“?
Ir išvis apie draudimus: kažin, ar dar pasaulyje yra tokia šalis, kurioje Vyriausybė taip rūpintųsi savo gyventojais? Vaikams – prievartinis pienas ir viso grūdo duona, nuo žmonių teks slapstytis ne tik nepilnamečiams, bet ir brandiems rūkaliams. Cigarečių bus sunku nusipirkti, o kur jas surūkyti? Tai jau bus itin problemiškas dalykas, nes tai daryti beveik visur bus draudžiama.
Kitas draudimas – dėl kietojo kuro: visą gyvenimą žmonės šildėsi malkomis, anglimi ar durpėmis, dabar kai kas to kūrenti nebegalės. Apie dar kitus draudimus: dėl alkoholio, cukraus vartojimo, triukšmo kėlimo, žadamo apriboti kuro automobiliams – jau nebekalbu, sunku būtų viską suskaičiuoti ir išsianalizuoti. Lieka laukti, ką Vyriausybė dar sugalvos uždrausti – juk galimybių dar likę nemažai.
Viena naujovių galėtų būti draudimas viešose vietose naudotis mobiliaisiais telefonais. Kažkurioje šalyje vaikams jau uždraudė juos atsinešti į mokyklas, reikėtų uždrausti jais naudotis ir gatvėje – kiek dėl jų atsitinka nelaimių. Į telefonus įnikęs jaunimas nebemato, kas dedasi aplinkui, lenda po traukiniais, mašinomis ir pan. Tautiečiai vis dar niekaip neišmoksta savo telefonų nutildyti ar išsijungti ir įvairių renginių metu – mobilieji telefonai skamba koncertuose, susitikimuose, kituose renginiuose, net bažnyčiose!
Praėjusį sekmadienį mažeikiškiai buvo pakvieti į Kultūros centrą pasižiūrėti dokumentinio filmo apie Šventąjį Tėvą. Labai norėjosi iš salės išvaryti vieną moteriškę, kuri ne tik nenutildė savo telefono, bet jam suskambus įsigudrino net atsiliepti ir su kažkuo pasikalbėti. Atrodytų, kad ji salėje viena ir aplinkiniams nė kiek netrukdo. Sėdėdamas jai už nugaros net girdėjau, ką jai į ausį telefonu pasakoja draugė. Sakysit, negražu klausytis svetimų pokalbių? Bet kitos išeities man nebuvo – negi iš salės turėjau išeiti aš?
Kažin, ar mobilieji telefonai skambės sekmadienį Tirkšliuose, – ten rengiama Europos žydų kultūros diena ir numatyta turininga programa. Tą patį sekmadienį taip pat minima Tarptautinė grožio diena bei profesinė statybininkų šventė. Ne be švenčių ir rytoj būsiantis šeštadienis: minėsime Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną arba Šilines – beje, tam skirti atlaidai Šiluvoje prasideda jau šiandien.
Sedoje vėl visomis spalvomis sužydės jurginai – čia vyks tradicinė šventė „Sedos jurginas“.
Rugsėjo 8-oji dar yra Vytauto Didžiojo karūnavimo, padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą bei Tarptautinė raštingumo diena. Taigi, progų kiek tik nori – tik kaip reikia suspėti viską atšvęsti?
