Lietuvos Respublikos Seimas papildė Atmintinų dienų įstatymą šešiomis naujomis datomis. Nuo šiol sausio 15-oji bus minima kaip Klaipėdos krašto diena, balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena, balandžio 15-oji – Kultūros diena, gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusiųjų vaikų diena, rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena, spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Iš viso šalyje bus minimos 44 atmintinos dienos.
Mažeikiškių klausėme, kokias jie švenčia Atmintinas dienas ir ar nėra švenčių per daug?
Paulina MILIAUSKIENĖ,
pensininkė:
– Kadangi ilgus metus dirbau medicinos srityje, tai beveik visada švęsdavome medicinos darbuotojų dieną. Dabar gi, be tradicinių švenčių, švenčiu Vasario 16-ąją bei Mindaugo karūnavimo dieną. Mano nuomone, asmeniškai kiekvienas gali pasirinkti, kurią atmintiną dieną jis turi švęsti, kurią jis laiko, kad būtina pagerbti. Viena galiu pasakyti: švenčių dienų, kaip ir atmintinų, yra per daug.
Antanas PETERIS,
laisvai samdomas darbininkas:
– Be įprastų lietuviams švenčių, švenčiu ir kovo aštuntąją, ir vasario 23-iąją. Kaip aš galiu jos nešvęsti, jeigu sovietinėje kariuomenėje tarnavau aštuonerius metus?
Kiek žinau, daugelis lietuvaičių, kurie tarnavo, tylomis šią dieną švenčia.
Tikrai atmintinų dienų nėra per daug: vien priminimas apie kokią nors datą ar įvykį leidžia į jį kitaip pažvelgti.
Jūratė MACEVIČIENĖ,
automobilių saugojimo aikštelės priėmėja-saugotoja:
– Kadangi sūnus – Mindaugas, tai liepos šeštoji man yra tikra šventė. Patiko, kad Joninės iš atmintinų dienų buvo įteisintos šventine.
Iš tikrųjų atmintinų dienų yra gerokai per daug, tačiau asmeniškai manęs šios šventės neliečia: darbo grafikas – trys išeiginės, viena – darbo todėl nesvarbu, ar šventė ar ne, vis tiek reikia dirbti.
Inga LINKEVIČIŪTĖ,
augina vaiką:
– Iš atmintinų dienų dažniausiai švenčiame Tarptautinę vaikų gynimo dieną, be tradicinių švenčių, neužmirštame Joninių, Užgavėnių.
Vis dėlto manau, kad daugelis šių atmintinų dienų nereikalingos, jos aktualios tik siauram žmonių ratui, todėl šį sąrašą būtina peržiūrėti. Užtektų palikti tik keliolika pagrindinių.
Mindaugas TENYS,
darbininkas:
– Man atrodo, kad atmintinų dienų sąrašą reikėtų dar kartą peržiūrėti ir gerokai sumažinti: mes, matyt, esame patys daugiausiai švenčiančios šalies gyventojai. Tegul lieka tik tos šventės, kurios yra aktualios visiems, dabar gi net nežinau, kodėl mes turime atminti Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną. Šventės turi būti aiškios ir kad jas būtų galima dėl ko švęsti.
Man, aišku, labiausiai švenčiamos yra tradicinės šventės bei Mindauginės.
Feliksas GRICIUS,
pensininkas:
– Nuo seno esu įpratęs švęsti Gegužės pirmąją – graži, pavasarinė šventė. Kitų šventinių dienų man atrodo yra per daug, reikėtų palikti tik kelias pagrindines. Kartais atrodo, kada žmonės bedirba. Juk be darbo pakyrėtų gyventi ar ne?
Vidas STANKUS
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
