Kokias mintis sukelia Sausio 13-oji?

Ateinantį antradienį – 24-osios Laisvės gynėjų dienos metinės. Tą 1991-ųjų dieną lietuviai stojo ginti savo šalies ir jos žmonių laisvės: stovėjo prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato, saugojo Lietuvos širdį – tuometinę Aukščiausiąją Tarybą. Neapsieita ir be aukų…
Gatvėje sutiktų mažeikiškių teiravomės, kokias mintis ir jausmus sukelia Sausio 13-oji?

	Karina RIMKUTĖ, moksleivė: – Nemačiau tų visų įvykių, bet apie šią dieną žinau: mokykloje uždegame žvakutes, žuvusiuosius laisvės gynėjus pagerbiame Tylos minute, namuose apie tai pasikalbame. Tai yra kažkokia svarbi vyresniųjų prisiminimų diena. Mokytojai, tėvai pasakojo, kad ta diena Lietuvai buvo tragiška, vyko žiaurūs dalykai, buvo ir žuvusiųjų. Naujo filmo apie Sausio 13-ąją dar nemačiau, bet būtų labai įdomu pasižiūrėti.
	Liusia ROZGIENĖ, senjorė: – Man ta diena yra paprasta, kaip ir kitos dienos, žinau, kad rusų kariuomenė buvo užėmusi televizijos centrą, žmonės saugojo Parlamentą. Tais laikais kaip tik neakivaizdžiai studijavau Kaune, buvo sesijos metas, tad tų įvykių naktį nemiegojome ir labai išgyvenome dėl to, kas vyko Vilniuje. Tiesa, tą dieną dabar uždegame žvakutę ir prisimename tuos įvykius.
	Algimantas VAITKEVIČIUS, senjoras: – Ta diena man visada buvo svarbi, o šiemet dar svarbesnė, kadangi reikia važiuoti į Vilnių pas gydytojus. Tai, aišku, sutapimas. Prisimenu ne tik tą dieną, bet ir tai, koks jau esu senas. Prieš dvidešimt ketverius  metus pats savo mašina važiavau į Vilnių, stovėjau prie Parlamento, žmonės jau buvo nurimę, bet jaudulys vis tiek buvo. Sausio 13-ąją žvakės nedegu, bet visada prisimenu, pergalvoju ir kitas Lietuvai svarbias dienas – man tai yra reikšminga.
	Gytis BARANOVAS, gimnazistas: – Žinau, kad tą dieną Vilniuje vyko svarbūs įvykiai, daugybė žmonių būriavosi prie Televizijos bokšto ir, kad ir kaip gaila, kai kas iš jų žuvo. Apie tai žinau jau nuo pradinių klasių, pasakojo tėvai, daug informacijos sužinojau ekskursijos į Televizijos bokštą metu. Nors ir nemačiau, man tie dalykai, kaip ir kiekvienam tikram lietuviui, yra svarbūs. Kiekvienas lietuvis, gerbiantis savo kraštą, turi tokius dalykus žinoti ir kiekvienas lietuvis turėtų aukotis,  gindamas savo krašto laisvę ir nepriklausomybę.
	Steponas KRIAUČIŪNAS, ūkininkas: – Sausio 13-oji kiekvienam yra svarbi. Tomis dienomis buvau Vilniuje, teko saugoti Aukščiausiąją Tarybą, budėti. Paskui buvau žuvusiųjų laidotuvėse. Tais laikais daug kas stojo ginti Lietuvos laisvės, tad prisidėjau ir aš – tai nebuvo įdomu, tai buvo svarbu. Dabar esam užsiėmę savais darbais, bet tą dieną vis tiek visada prisimenu – to neįmanoma pamiršti. Ir to šalčio, kuris tada buvo – šalome kaip reikiant.
	Loreta GŽIMAILIENĖ, teisininkė: – Kažkaip dar nepajutau, kad jau kitą savaitę bus Sausio 13-oji. Tą dieną nedeginu jokių žvakių, bet girdėdama per radiją pasakojant apie tų laikų įvykius, visada pagalvoju apie tuos žmones, kurie ten buvo, kurie žuvo. Ta diena svarbi todėl, kad žmonės kovojo už Lietuvą, jie buvo tikri Lietuvos patriotai. Aš taip pat esu Lietuvos patriotė, nevažiuoju į užsienį, nes esu už Lietuvą. Ar prireikus važiuočiau į Vilnių, nežinau. Esu už tai, kad tokiais dalykais – kovoti, stoti prieš tankus turėtų užsiimti vyrai. Bet jei reikėtų, kažkas kažką organizuotų, kodėl ne?