Šią savaitę tris parlamentarus – socialdemokratą Vytenį Andriukaitį, socialliberalą Vytautą Kvietkauską, konservatorių Arvydą Vidžiūną – Seimo prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jie įtariami korupcija. Parlamentarai kaltinimus atmeta.
Lietuva yra viena iš valstybių, kurioje, pagal atliktus tyrimus, korupcija yra viena iš didžiausių. Kaip kilusį skandalą dėl korupcija kaltinamų parlamentarų vertina gatvėje sutikti mažeikiškiai ir miesto svečiai? Ar iš tiesų Lietuva labai korumpuota valstybė? Kokius būdus siūlytumėte jai sumažinti?
Raimundas ir Dovydas (dirba ir studijuoja):
– Nieko nuostabaus, kad Lietuvoje – didelė korupcija. Sistema tokia. Galėjo būti, kad parlamentarai paėmė siūlomus pinigus. Vilniuje yra brangus pragyvenimas, pagal kurį seimūnų algos – ne tokios jau ir didelės. Manome, kad tik maža dalis Seimo narių neima kyšių. Jei nebūtų naudos, politikai taip nesiveržtų į Seimą. Ten – visi savi, ta pati kompanija. Metai iš metų renkami vis tie patys Seimo nariai. Kas atsitiko su Rolandu Paksu, kuris bandė kovoti su korupcija? Atėjęs į valdžią, jis daug ką atskleidė. Pavyzdžiui? Kiek pilietybių užsienio piliečiams per savo pirmąją Prezidento kadenciją suteikė Valdas Adamkus.
Kaip reikėtų kovoti su korupcija? Nusižengusius šalinti iš pareigų. Kaip Pakso atveju. Jei taip būtų elgiamasi visada, žmonės bijotų imti kyšius. Arba turėtų atsirasti kita stipri jėga, galinti susidoroti su korupcija. Mes manome, kad korupcijai įmanoma pasipriešinti.
Vilma Mingėlaitė (prekybininkė):
– Yra korupcija… Nematau būdų, kaip ją būtų galima sumažinti. Kaip siūlų kamuolys – viskas susiraizgę. Norint korupciją sumažinti, reikia viską pradėti nuo pradžių. Dabar visi korumpuoti. Neįsivaizduoju, kaip toks G. Steponavičius (Seimo nario pavardė – įtariamųjų kyšininkavimu sąraše – aut. past.) galėjo atsidurti tarp įtariamųjų. Apie šitą žmogų niekada nebūčiau taip pagalvojusi. Jeigu tai tiesa, kuo bereikia tikėti? Ar jie tokie geri artistai, kad sugeba taip vaidinti? Stebint jo darbą susidarė įspūdis, kad jis dirba „iš dūšios“. Nusivyliau, kai sužinojau, kad ir Steponavičius – įtariamųjų sąraše.
Atsibodo toks gyvenimas. Norisi tik vieno – greičiau iš čia išvažiuoti. Kur? Į užsienį. Su visa šeima. Pati nieko neįstengsiu pakeisti. Panašu, kad situacija Lietuvoje nesikeis dar 10-15 metų.
Daiva (tarnautoja) su dukrele Toma:
– Tikiu, kad parlamentarai kažkuo nusikaltę. Be priežasties nebūtų kilęs skandalas. Politikoje visada būna juodų dėmių. Vargu ar situacija keisis. Korupcija kaip buvo, taip ir bus. Kokią matau išeitį? Korupcijos atvejus reikėtų viešinti, gal tada ir kiti pradėtų bijoti? Bet nemanau, kad visiškai ją įmanoma išnaikinti.
Sonata Sungailienė (darbininkė):
– Lietuvoje korupcija tikrai yra didelė. Jos neįmanoma sumažinti. Nebent jei būtų aukštesnis pragyvenimo lygis, gal ir pagundų imti būtų mažiau. Kilęs skandalas dėl parlamentarų, įtariamų korupcija, gali būti ir priešininkų siekimas susidoroti su jais. Įmanomas toks variantas. Politikoje imamasi visokių priemonių.
Valerija Rovienė ir Silvija Laurynienė (mama su dukra iš Papilės):
– Manome, kad Lietuvoje dabar viskas įmanoma. Tad gal ir parlamentarai ne tokie nekalti. Niekuo negalima pasitikėti. Tik gražiai šneka, kad nekalti. Politika – juoda ir purvina. (Valerija)
Nors esu dešiniųjų pažiūrų, o Andriukaitis – daugiau prie kairiųjų, bet juo visada pasitikėjau. Jis man atrodė sąžiningas žmogus. Kilus skandalui, nebežinau, kuo tikėti. Jei ir jis galėjo paimti kyšį, vadinasi, kiekvienas gali taip pasielgti. Apie kitus net nekalbu. Teisingai mama sako: Dievas sutvėrė ir nepasakė, kada bus gana. Pinigų norisi vis daugiau ir daugiau… Gal lietuviai tokia tauta?
Politikus reikėtų išrinkti į Seimą iki gyvos galvos, gal per savo amželį spėtų aprūpinti visus gimines ir vienąkart būtų gana? (Silvija)
Kalbino Sandra LUKOŠIŪTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
