Kokius jausmus ir prisiminimus sukelia Kovo 11-osios šventė?

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – viena didžiausių šalies valstybinių švenčių. Vieni tą dieną dalyvauja jai skirtuose renginiuose, kiti stebi juos per televiziją.
Kol Lietuva atėjo iki šios dienos, teko nueiti nemažą ir nelengvą kelią, kupiną kliūčių, prieštaravimų ir draudimų. Bet bendras tikslas buvo pasiektas.
Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, kokius jausmus ir prisiminimus jiems sukelia Kovo 11-osios šventė?

Povilas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Povilas, pensininkas:

– Man Nepriklausomybės atkūrimo diena yra svarbi šventė, nes gyventi prie tarybų valdžios buvo vis sunkyn, todėl iš to jungo būtinai reikėjo išsivaduoti. Tas jų komunizmas turėjo žlugti.
Lietuvai kova dėl tikros nepriklausomybės ir jos pripažinimo buvo nelengva, neapsieita ir be kraujo praliejimo, žuvo žmonės, buvo ir sužeistų.
Tų dienų įvykius prisimenu kaip šiandien: stebėjome visus įvykius, išgyvenome juos visi kartu.

 

 

Ilda BENIKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Ilda BENIKIENĖ, pedagogė:

– Nepriklausomybės atkūrimas – labai svarbus Lietuvai įvykis. Ir nueita iki jo ne pačiu lengviausiu laiku. Ją paskelbti buvo viena, o išlaikyti –  kas kita. Labiausiai tikriausiai įsiminė budėjimas prie Mažeikių pašto: kai dingo televizijos eteris, tada dar turėjome radijo tašką, kuris buvo įjungtas visą naktį, mes jo klausėme. Taip pat dalyvavome mitinge prie Kultūros namų.
Labai norėjosi nuvykti į Vilnių, bet susirgo sūnelis ir viską teko stebėti iš čia. Perskaičius nemažai knygų apie įvairias kovas, nebuvo lengva įsivaizduoti, kaip tai vyksta. Tad viską patyrėme ir išgyvenome patys.
Vilniuje budėję kolegos vyrai viską matė iš arti ir neslėpė, kad iš tiesų buvo baisu. Esu sukaupusi nemažai medžiagos apie tų dienų įvykius, tad apie tai gali sužinoti ir mano vaikai.

Albertas VAIDILA. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Albertas VAIDILA, pensininkas:

– Esu lietuvis, todėl, kaip ir visiems lietuviams, man Kovo 11-oji yra reikšminga diena. Signatarai pasirašė labai svarbų dokumentą – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Palyginus su kitais įvykiais, viskas vyko gana protingai ir lengvai, nepriklausomybę išsikovojom su mažiausiu skaičiumi aukų, o juk jų galėjo būti ir daugiau: matom, kaip tokie siekimai vyksta kitose šalyse.
Tada dirbau savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, tad visus to laiko įvykius sekėme labai atidžiai. Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, galų gale sausio įvykiai yra svarbūs, tik ne visi vienodai juos vertina.
Gal ir galėjo apsieiti be aukų, bet nieko nepakeisi: buvo taip, kaip buvo. Rusai nesitikėjo, kad viskas taip rimtai pakryps: tas pats Gorbačiovas galvojo, kad tik truputį leis laisviau gyventi Lietuvai, bet mes vieningai parodėme Baltijos šalims kelią, kaip reikia eiti toliau ir išsikovoti nepriklausomybę.

Gražvydas GUDAUSKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Gražvydas GUDAUSKAS, Švietimo skyriaus juristas:

– Lietuvos valstybė ir valstybingumas svarbūs visiems šalies piliečiams. Tų laikų įvykiai išlikę atmintyje: kai kas budėjo prie Seimo rūmų ar saugojo kitus svarbius objektus. Aš pats asmeniškai tada Vilniuje mokiausi, bet buvau grįžęs į Mažeikius, stovėjau prie pašto lauželių. Įvykis tikrai įsimintinas.
Kelias į nepriklausomybę nelengvas: sunku buvo, kraujo buvo, negalima sakyti, kad įvyko rožinė revoliucija. Tikrai gaila žuvusiųjų už nepriklausomybę, aš juos labai gerbiu.

 

 

 

Dalia. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Dalia, valstybės tarnautoja:

– Kovo 11-ąją einu į koncertus, tai dabar graži, svarbi pavasarinė šventė ir jos nepaminėti negalima: esu Lietuvos pilietė.
Prisiminimai iš tų laikų labai ryškūs, skausmingi: visi labai išgyvenom, kaip bus toliau. Kitaip ir būti negalėjo. Tomis dienomis nesitraukėme nuo televizorių ir radijo imtuvų, gaudėm kiekvieną žinutę. Sunku net paaiškinti, koks keistas vidinis jausmas buvo, lietuviai tada buvo vieningi, dabar kažkodėl jie pasyvesni. Pasirodo, kad nelaimės, bendri interesai žmones labai sujungia.
Į valstybinių švenčių renginius daugiau susirenka vyresnių žmonių, jaunimo mažiau, nors po truputį ir jo daugėja. Kita vertus, daugelis gimę jau po tų visų įvykių, tad apie juos žino tik iš knygų.

Virginija VASILIAUSKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Virginija VASILIAUSKIENĖ, laikinai nedirbanti buhalterė:

– Mažeikiuose renginiuose nedalyvauju, einu į renginius, kuriuos organizuoja Bugenių bendruomenė. Valstybinėms šventėms skirtų renginių kaime vis daugiau.
Dėl pačios Kovo 11-osios, galiu pasakyti tiek, kad yra įvairiai į ją žiūrinčių žmonių, net abejingų. Man pačiai atrodo, kad atsikovoti nepriklausomybę buvo nelengva, bet dabar žmonės to neįvertina, nes yra nusivylę.
Tų laikų įvykių negaliu pamiršti, sekėm juos, domėjomės. Mes patys dar buvom jauni, vaikai maži, tad iš pradžių jausmai buvo nekokie: buvo neramu ir nejauku.

2 Atsakymai į “Kokius jausmus ir prisiminimus sukelia Kovo 11-osios šventė?”

  1. Atsiprašau parašė:

    „…nebuvo išrinktas“ šalies vadovu.

  2. Miunchauzenas iš Bugenių parašė:

    Kovo 11-osios akto diena man primena Mažeikių bolševikų ašaras ir skausmą, kad Algirdas Mykolas Brazauskas (AMB) nebuvo neišrinktas šalies vadovu. Truputį runkeliams šventė buvo pagadinta, nors vėliau bolševikai atsigriebė su kaupu ir Lietuva nieko esminio nelaimėjo, nes toks filosofas, sportsmėnas ir diplomatas – AMBalo ginklanešys Arvydas Juozaitis 1990 kovo 11 dieną parašė ir kovo 12-ąją paskelbė straipsnį „Istorinė klaida“ – nes jam kaip ir Mažeikių bolševikams tą naktį buvo pasidarę baisu, nežinau kaip bugeniškiams, kad faktiniu valstybės vadovu neišrinktas Lietuvos bolševikų partijos pirmasis sekretorius, kuriam jis prieš tai paslaugiai užleido vietą vienmandatėje apygardoje. Sportininkas taip žiauriai gąsdino runkelyną apokaliptiniais scenarijais, jei neapsigalvosime ir valdžioje nebus LK(b)P CK Pirmojo sekretoriaus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto