Koks elektros tiekėjas geriausias, spręsime patys

Nuo rugsėjo 1-osios iki gruodžio 31 dienos vyks antrasis elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimo etapas. Jo metu nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti tie butų ir namų savininkai, kuriems priklausančiuose objektuose per metus suvartojama 1–5 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. Tai yra didžiausia buitinių elektros vartotojų grupė Lietuvoje.
Dalis privačių gyvenamųjų namų bei butų savininkų paštu gavo bendrovės „Ignitis“ laiškus su informacija apie nepriklausomų tiekėjų pasirinkimo eigą, svarbiausias datas, garantinį elektros energijos tiekimą. Bet žmonių nerimo ir nežinios dėl būsimų pokyčių šie laiškai neišsklaidė.

Kaimynai tiekėjus pasirinko anksčiau

Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus. Bandant suderinti ir liberalizuoti ES energijos vidaus rinką, jau nuo 1996 metų buvo priimamos priemonės, padedančios kurti konkurencingesnę, į vartotojus atsižvelgiančią, lanksčią ES elektros energijos rinką, kurioje tiekimo kainos būtų pagrįstos rinkos principais.
Įsigaliojus 2020 m. gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva jungiasi prie daugumos ES šalių, kurių buitiniai vartotojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją.
Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013 metų, o nuo šių metų monopolinių visuomeninio tiekimo paslaugų palaipsniui atsisakyti turi ir buitiniai mūsų šalies elektros vartotojai.
Beje, Lietuva yra paskutinė Baltijos šalis, atsisakanti elektros tiekimo monopolio, ir viena paskutinių ES šalių. Estija tai padarė dar 2013 metais, o Latvija – 2015-aisiais.

Duomenis perduos tiekėjams

Iki šiol elektrą visi buitiniai vartotojai pirko iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Pirmajame elektros rinkos liberalizacijos etape, vykusiame 2020 metų liepos–gruodžio mėnesiais, nepriklausomus tiekėjus pasirinko ir sutartis su jais sudarė gyventojai, per metus suvartojantys daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros.
Šių metų liepą laiškų iš visuomeninio tiekėjo sulaukė tie gyventojai, kurie suvartoja 1–5 tūkst. kWh elektros energijos per metus.
Laiškuose žmonės informuojami, kad bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) yra įpareigota vartotojams priklausančių objektų numerius ir adresus, telefono numerius ir elektroninio pašto adresus, pasirinktus elektros tarifus ar tarifų planus, per kalendorinį mėnesį objekte suvartotos elektros kiekius perduoti nepriklausomiems elektros tiekėjams – „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, Birštono elektra, Vilniaus elektra, Kauno termofikacijos elektrinė.

Apsispręsti reikia iki gruodžio

Gavę šiuos duomenis nepriklausomi elektros tiekėjai parengs ir teiks kiekvienam iš mūsų, kaip potencialiems klientams, pasiūlymus dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo.
Gyventojai, nesutinkantys, kad ESO perduotų jų duomenis nepriklausomiems energijos tiekėjams, turėtų iki rugpjūčio 31 dienos apie tai pranešti laiškuose nurodytu telefono numeriu.
Kita svarbi data – šių metų gruodžio 18 diena. Iki jos gyventojai, suvartojantys minėtus 1–5 tūkst. kWh elektros, turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir pasirašyti su juo sutartį.
Mažiausiai – iki 1 tūkst. kWh elektros per metus – suvartojantys šalies gyventojai tiekėjus pasirinkti ir su jais sudaryti sutartis turės trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape iki 2022 metų gruodžio 18 dienos.

Taip pat teikiamos ir ryšio paslaugos

Specialistai, gyventojams teikiantys informaciją apie elektros rinkos liberalizavimo procesą, jį paaiškina taip: iš esmės visi anksčiau minėti nepriklausomi tiekėjai elektrą perka „iš vieno katilo“ – iš „Nord Pool“ elektros biržos. O paskui kaip tarpininkai elektrą perparduoda vartotojams.
Veiklos principas tas pats, kaip ir, pavyzdžiui, parduotuvių, kurios gamintojų produkciją perka už vienokią kainą, o paskui ją deda į parduotuvių lentynas ir jau pirkėjų prašo savo nustatytos kainos. Telekomunikacijų, interneto ryšio tiekėjai irgi dirba tuo pačiu principu: yra kelios antenos ir nemažai tiekėjų. Visi jie naudojasi tomis pačiomis antenomis, bet klientams siūlo paslaugas už skirtingas kainas.
Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pelnas – skirtumas, susidarantis iš to, už kokią kainą elektrą jie nuperka iš „Nord Pool“ ir kokią kainą susidera bei gauna iš elektros vartotojų.

Nori, kad viskas būtų paprastai

Mažeikiškė Bronislava domisi visu šiuo reikalu dėl elektros energijos tiekėjo pasirinkimo. Vis dėlto moteris pasigenda aiškumo ir pastebi, kad bent jau vyresnio amžiaus žmonėms nepriklausomų tiekėjų pasirinkimas bus sudėtingas reikalas.
„Atsiuntė tuos laiškus apie tai, kad turėsime pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Bet ten nei tų tiekėjų siūlomų kainų, nei nieko nėra. O didžiausia bėda ta, kad viskas vyks tik internetu, elektroniniu paštu – ir daugiau nieko. Vyresnio amžiaus žmonių vardu sakau: tikrai ne visi esame įvaldę internetą, nemokame jungtis prie tų savitarnos svetainių, elektroninio pašto, tad šios priemonės gauti pasiūlymams, sudaryti sutartims mums nėra patogios“, – tvirtino „Santarvės“ pašnekovė.
Mažeikiškės žodžiais tariant, norisi, kad viskas būtų paprastai. Taip, kaip, jos nuomone, buvo ir iki šiol: yra tiekėjas, žinai, kiek elektros sunaudoji, ir, gavęs bendrąją sąskaitą, sumoki už visas komunalines paslaugas vieną sumą. O toliau – daugiabutį namą administruojančios įmonės reikalas atsiskaityti su tiekėjais.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.