Konferencijoje apie genealogiją – ir mūsų krašto atstovai

Jotautės Vasiliauskaitės atliktas giminės geneologijos tyrimas įvertintas pirmąja vieta
giminės medžių sudarymo konkurse, o jos pasakojimas apie Argentinoje surastus giminaičius prikaustė klausytojų dėmesį. Kadras iš konferencijos „Senosios Akmenės giminės, garsių akmeniškių giminės medžiai, sukaktys“ (youtube.com)

Viešoji įstaiga „Akmenės istorijos muziejus“ ir jos įkūrėjas bei vadovas Arūnas Ostrauskis surengė konferenciją „Akmenės giminės, garsių akmeniškių giminės medžiai, sukaktys“.
Dėl susiklosčiusios situacijos renginys vyko jo dalyviams saugiai sėdint savo namuose prie kompiuterių.
Konferencijoje parengtus pranešimus skaitė būrelis genealogija besidominčių istorikų, kraštotyrininkų, gimnazistų. Tarp jų – ir mūsų krašto atstovai: Merkelio Račkausko gimnazijos biologijos mokytojas Algirdas Vilkas ir jo mokinė Jotautė Vasiliauskaitė.

Įgyvendina įvairius sumanymus

Kreipdamasis į konferencijos dalyvius A. Ostrauskis vylėsi, kad konferencija genealogijos tema taps tradicine – kaip ir jo organizuojama konferencija archeologijos tema.
Mūsų rajono žmonėms, kurie domisi istorija, kraštotyra, A. Ostrauskis yra žinomas. Jo iniciatyva Akmenės ir Mažeikių rajonuose 2018 m. rudenį vyko žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kuriems vadovavo archeologas Gediminas Petrauskas. Tąkart per pusantros dienos Mažeikių rajone buvo išžvalgytos keturios vietos. Kukiuose archeologas drauge su būriu talkininkų – istorija besidominčių mūsų krašto žmonių, aptiko X–XII amžiaus kuršių kapinyną. Taip pat buvo patikslinta XVII a. pr.–XX a. pr. senkapio buvimo vieta.
Be to, Renavo dvaro sodybos renovuotoje oficinoje yra įkurta „Akmenės istorijos muziejaus“ istorinė ekspozicija.

Pranešimas apie baltų savasties puoselėtoją

Akmenės ir Mažeikių rajonai ribojasi, be to, dar visai neseniai dalis Akmenės rajonui priklausiusios teritorijos buvo priskirta mūsų rajonui. Todėl natūralu, kad genealogija besidomintys tyrėjai protėvių šaknų randa ir Mažeikių, ir Akmenės, ir kituose šalies rajonuose.
Nenuostabu, kad konferencijoje, susijusioje su Akmenės kraštu, pranešimus skaitė ir mažeikiškiai.
Merkelio Račkausko gimnazijos biologijos mokytojas A. Vilkas pristatė pranešimą apie baltiškojo tikėjimo bendrijos įkūrėją Domą Šidlauską-Visuomį (1878–1944) ir jo giminę. Mokytojui pasirodė įdomi iš mūsų krašto kilusio visuomenės veikėjo asmenybė.

Pristatė informatyviausius dokumentus

A. Vilkas klausytojams ir žiūrovams papasakojo, kad ieškantieji informacijos genealoginiams medžiams visada numato tokius dalykus: kiek gali pavykti atrasti žmonių ir iki kokio laikotarpio galima „sugrįžti“ į praeitį.
Pasak pranešėjo, sudarinėjant D. Šidlausko giminės medį, vertingiausi dokumentai buvo krikšto, santuokų, mirties metrikų knygos, gyventojų revizijos, įvairių laikotarpių ir vietovių gyventojų sąrašai, liustraciniai arba kitaip su žeme susiję dokumentai, inventoriai, gyventojų surašymų duomenys.
Šių dokumentų, vertingų genealoginių duomenų paieškai, anksčiau ar vėliau prireikia visiems, kurie domisi savo giminės praeitimi. Dalį jų galima rasti virtualioje kultūros paveldo sistemoje. Kitus – tik muziejuose arba archyvuose.
Mokytojas pastebėjo, kad Lietuvos archyvuose yra saugoma labai mažai dokumentų iš Mažeikių krašto. Taip atsitiko dėl to, kad Pirmojo pasaulinio karo metais į Šiaulius buvo išvežti Mažeikių archyvai, bylos sudėtos viename sandėlyje. Jame kilęs gaisras dokumentus sunaikino.

Mažeikiškė – konkurso nugalėtoja

Akmenės istorijos muziejaus iniciatyva, prieš kurį laiką buvo paskelbtas konkursas giminės/šeimos medžiui sukurti. Dalyvauti galėjo visi norintieji, nepaisant jų amžiaus. Pagrindinė sąlyga: dalyviai turėjo būti registruoti Akmenės rajone arba jame turėjo būti jų giminės šaknų.
Šio konkurso pirmosios vietos laimėtoja moksleivių kategorijoje tapo A. Vilko mokinė, Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientė Jotautė Vasiliauskaitė.
Gimnazistė parengė tiriamąjį darbą „Švažų giminės medžio sąsaja su Akmenės kraštu“.
Šios vasaros pabaigoje J. Vasiliauskaitės mama socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė A. Vilko įrašą, kad argentiniečių šeima ieško savo giminių – Uršulės Švažaitės ir Antano Freimonto iš Pikelių palikuonių.
„Mamos mama, mano močiutė, buvo Švažaitė iš Pikelių. Močiutė dažnai pasakodavo, kad yra kažkokie giminaičiai, prieš Pirmąjį pasaulinį karą emigravę į Argentiną. Dar kelis mėnesius iki to įrašo mama kalbėjo, kaip būtų smagu surasti tuos giminaičius“, – tyrinėjimų priešistorę prisiminė mažeikiškė.

Keturių mėnesių darbo rezultatas

Mokytojas A. Vilkas gimnazistei patarė, kaip surasti reikiamus dokumentus. Tie dokumentai yra parašyti ranka, skirtingu, kartais sunkiai įskaitomu šriftu. Be to – dažniausiai rusų, lenkų, lotynų kalbomis. Mokytojas gimnazistei padėjo juos perskaityti, suvokti.
„Ilgai užtruko, kol įpratau skaityti rusų kalba parašytus dokumentus. Tačiau senosios lenkų kalbos sudėtingumo turbūt jokia kita kalba nepralenks“, – šypsojosi gimnazistė.
Per 4 mėnesius J. Vasiliauskaitė sugebėjo sudėlioti 9 kartų savo giminės medį. Gimnazistė atstatė 5 kartas į praeitį. Jos giminės medyje pažymėti seniausio laikotarpio žmonės gyveno XVIII a. pabaigoje. Dar giliau į praeitį gimnazistė negalėjo pažvelgti dėl to, kad Pikelių Švč. Trejybės bažnyčioje nėra išsaugotų senesnių bažnytinių dokumentų.
J. Vasiliauskaitė sulaukė pagyrimų ir padėkų už tai, kad domėdamasi savo giminės šaknimis atliko didžiulį ir įdomų tiriamąjį darbą.
Loreta BUTKUTĖ

One Reply to “Konferencijoje apie genealogiją – ir mūsų krašto atstovai”

  1. Baron Münchausen von Bugenen parašė:

    Mažeikiškiai, kas tokie yra? Labiau kuršiai ar žemaičiai, o gal livonai ar net lyviai? Prašom patikslinti mūsų istoriją ir kilmę, ačiū avansu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*