Konferencijoje – mūsų rajonas Lietuvos 100-mečio kontekste

Didžioji dalis muziejuje vykusios konferencijos dalyvių – moksleiviai. Lilijos PETRAITIENĖS nuotr.

Netrukus minėsime atkurtosios Lietuvos – Nepriklausomos demokratinės valstybės –
100-metį. Artėjančios sukakties proga muziejuje surengta mokslinė konferencija „Mažeikiai moderniosios Lietuvos valstybės šimtmečio tekstuose ir kontekstuose“.

Ne pirmoji konferencija

„Dabartis yra tokia, kokią ją kuriame, o praeitis – mūsų pamatas, nuo kurio galime atsispirti.“ Tokiais žodžiais į konferencijos dalyvius – moksleivius, mokytojus, muziejaus darbuotojus – kreipėsi ir pasigilinti į rajono praeitį kvietė vicemerė Sigutė Bernotienė.
Pasak mokslinę-istorinę konferenciją surengusio muziejaus direktoriaus Vaidoto Balzerio, 1918 metais valstybę kūrė visi šalies gyventojai. O kurdami rėmėsi laisvės, gerovės, meilės bei lygybės principais.
„Šiame kūrime dalyvavo ir mūsų seneliai, proseneliai. Kiekvienas iš jų kažką esame girdėję apie tai, kaip vyko valstybės kūrimas. Bet plačiau apie tai pakalbės pranešėjai“, – sakė V. Balzeris.
Konferencijoje skambėjo penki pranešimai, kuriuos skaitė istorikai bei kraštotyrininkas. Kalbėta apie tai, kaip uoliai ir išmoningai tauta siekė ir ėjo prie tikslo – nepriklausomos Lietuvos.

Dalis signatarų – bajorai

Istorikas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro tyrėjas Povilas Šverebas pristatė temą „Nepriklausomybės aktas: bajoriškasis dėmuo ir mūsų kraštiečiai“.
„Man didelė garbė kalbėti tokia tema. Mano nuomone, bajoriškasis dėmuo yra vienintelis ryšys, jungiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir dabartinės modernios demokratinės Lietuvos istoriją“, – sakė pranešėjas.

Istorinėje nuotraukoje – Teigiamojo Seimo nariai, tarp jų ir mažeikiškiai. Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Iš dvidešimties Nepriklausomybės aktą pasirašiusių signatarų keturi buvo bajorai. Žemaičiams, taip pat ir mažeikiškiams, ypač svarbios istorinės asmenybės – Jonas Smilgevičius, Donatas Malinauskas, Mykolas Biržiška bei Stanislovas Narutavičius.

Pristatė mūsų krašto atstovus

Pastarųjų dviejų Nepriklausomybės akto signatarų nemaža gyvenimo dalis prabėgo Viekšniuose ir Renave.
Pranešime istorikas daugiau dėmesio ir skyrė būtent M. Biržiškai bei S. Narutavičiui, kalbėjo apie jų vaikystę, brandą ir nuveiktus darbus.

Povilas Šverebas kalbėjo apie Nepriklausomybės aktą pasirašiusius bajorus. Lilijos PETRAITIENĖS nuotr.

Pasak P. Šverebo, net ir būdamas emigracijoje M. Biržiška išlaikė ypatingą ryšį su Viekšniais. Jis į savo tėvo – Antano Biržiškos vardo sveikatos namų statybas bei steigimą investavo anuometiniais laikais didžiulę pinigų sumą – 40 tūkst. litų (apie 12 tūkst. eurų – N. Š.). Be to, turėjo ir daugiau sumanymų bei užmojų Viekšniams. Svajojo juose būti palaidotas.

Detalės paskęsta bendrame kontekste

Konferencijoje dalyvavo ir iš Mažeikių kilusi Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotoja, istorikė Vilma Akmenytė-Ruzgienė. Ji mokslinį pranešimą gimtojo miesto gyventojams  skaitė pirmąkart.
Mokslininkė pripažino, kad, ruošdamasi pranešimui, mąstydama apie tai, ką galima pasakyti apie Mažeikius valstybės kūrimo kontekste, suprato labai mažai žinanti apie Mažeikius kūrusius žmones.
Pasak humanitarinių mokslų daktarės, dar yra ir toks dalykas, kad kalbantieji, rašantieji apie vienos ar kitos vietovės, krašto istoriją pateikia labai daug smulkių detalių, faktų. Ir neretai tos detalės paskęsta bendrajame Lietuvos valstybės kūrimo kontekste. Tad labai svarbu apčiuopti, kada vienas konkretus kraštas, šiuo atveju Mažeikių, tapo Valstybės dalimi.

Žmonės rinkosi pilietybę

Humanitarinių mokslų daktarė V. Akmenytė-Ruzgienė mažeikiškiams skaitė pranešimą tema „Mažeikiškiai tampa Lietuvos piliečiais: Lietuvos valstybės galios ribos 1918–1922“.
Pasak istorikės, Lietuva buvo projektuojama kaip tautinė valstybė. Vis tik jos teritorijoje gyveno įvairių tautų atstovai. Mažeikiai irgi buvo įvairiatautis kraštas. Jame, be lietuvių, gyveno latvių, rusų, žydų tautybių žmonės.

Pasak Vilmos Akmenytės-Ruzgienės, kelias į Valstybės atkūrimą buvo ilgas. Lilijos PETRAITIENĖS nuotr.

Kalbėdama apie valstybę kūrusius žmones, istorikė pabrėžė tuometinės Lietuvos teritorijos gyventojų pasirinkimo – būti ar nebūti atkurtos valstybės piliečiais – svarbą.
„Dabar viskas paprasta: mes išsitraukiame asmens tapatybės kortelę ir matome įrašą: Lietuvos Respublikos pilietis. O tada, 1918 metų vasario 16 dieną, nebuvo nė vieno žmogaus, gimusio Lietuvos Respublikoje. Ir tas apsisprendimas dėl pilietybės buvo labai aktualus“, – paaiškino kraštietė istorikė.

Ne vienos dienos įvykis

Pasak V. Akmenytės-Ruzgienės, šiandien kalbant apie artėjantį Valstybės atkūrimo šimtmetį, labai koncentruojamasi į anksčiau minėtą konkrečią datą ir ja apsiribojama.
„Noriu akcentuoti: vien 1918 metų vasario 16 dieną valstybės kūrimas neprasidėjo ir nepasibaigė. Kartais susidaro įspūdis, kad Vasario 16-osios dienos minėjimas – viena šventė. Bet ar tikrai taip? Tądien buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas, tačiau tai – ne viskas“, – kur kas ilgiau besitęsusius procesus apibūdino viešnia.
Istorikės minėti tęstiniai procesai buvo susiję su atkurtos Lietuvos politinio, teisinio savarankiškumo formavimu. Taip pat ir su siekiu būti pripažintai kaip valstybė tarptautiniu lygiu.
Pagrindiniai atkurtos Valstybės pamatai buvo padėti 1918–1922 metais.

Mažeikiškiai tarė savo žodį

Istorikė mažeikiškiams išsamiai papasakojo apie 1917 metų Vilniaus konferencijos dalyvius, Steigiamoje Seimo deputatus, gyvenusius ir dirbusius Mažeikių krašte.
„Mažeikių atstovai svariai prisidėjo prie valstybės kūrimo, Konstitucijos rengimo“, – sakė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Pasak jos, mažeikiškiai deputatai nė kiek ir niekuo nenusileido kitiems deputatams. Ir jei būtų turėję  ambicijų, būtų galėję siekti tolesnės valstybinės karjeros.
Steigiamojo Seimo diskusijų metu Mažeikių vardas dažniausiai skambėdavo gvildenant temas apie centrinės valdžios ir savivaldos santykius, valstybinę kalbą. Labai aktualūs klausimai buvo dėl vokiečių okupacinės valdžios turto Mažeikiuose administravimo, geležinkelio, muitinės ir valstybės sienos nustatymo ir apsaugos stiprinimo. Steigiamojo Seimo deputatai, atstovavę mūsų kraštui, keldavo aktualiausius susisiekimo, keleivių pervežimo bei pašto veiklos klausimus.

Apžvelgė Nepriklausomybės kovas

Pedagogas, kraštotyrininkas Algirdas Vilkas mokslinėje konferencijoje pristatė švietimą Mažeikiuose iki 1940 metų. Kraštotyrininkas renka duomenis apie Mažeikių rajoną iš įvairiausių archyvų.
Neseniai Mažeikių muziejuje pradėjo dirbti istorikas Mindaugas Buknys. Jis konferencijoje pristatė amžininkų prisiminimais paremtą pranešimą apie 1918–1919 metais Mažeikių krašte vykusias Nepriklausomybės kovas. Pasak istoriko, tiek laiko, tiek erdvės ribos, kalbant šia tema – sąlyginės. Todėl, norint suprasti, kas anuomet vyko mūsų krašte tuo trumpu, bet dinamišku laikotarpiu, būtina iš tų ribų išeiti.
Muziejininkas Vytautas Ramanauskas pristatė pranešimą apie Mažeikių ikonografiją valstybingumo sandūroje.
Loreta BUTKUTĖ