Laidojimo paslaugas teikiantys mažeikiškiai verslininkai mano, kad, išnuomojant patalpas šalia lavoninės tokia pat veikla užsiimančiai R. Degutienės individualiajai įmonei, buvo pažeistos etikos normos. Jie norėtų, kad Taryba įpareigotų Savivaldybės administracijos direktorių nutraukti nuomos sutartį. Pagalbos verslininkai kreipėsi į mažeikiškį Seimo narį bei į kai kuriuos rajono politikus. 
ATSAKYMAS NETENKINO
Be R. Degutienės, laidojimo paslaugas Mažeikiuose teikia dar trys verslininkai: V. Narutavičiaus, B. Rakauskienės ir L. Žalimo individualiosios įmonės. Pastarieji dėl, anot jų, išskirtinių sąlygų R. Degutienės verslui šių metų sausio pabaigoje raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių. Jo atsakymas, kad patalpos išnuomotos vadovaujantis Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis, netenkino verslininkų.
„Galbūt įstatymai ir nepažeisti, bet turėtų egzistuoti etikos normos. Apie tai atsakyme nutylima. Bet kuriam žmogui nesunku suvokti, kad mūsų ir Degutienės verslo sąlygos nelygiavertės“, – „Santarvei“ sakė nepatenkinti verslininkai.
JAUČIA PASEKMES
Laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai ne iš karto sukilo prieš Savivaldybės sprendimą, o praėjus beveik metams po to, kai išsinuomotose patalpose R. Degutienės individualioji įmonė atidarė laidojimo reikmenų parduotuvę.
„Kuo toliau, tuo labiau ryškėja nelygiavertės konkurencijos pasekmės“, – tikino pašnekovai. Jie įtaria, kad gydytojas patologas Vytautas Batavičius siūląs mirusiųjų artimiesiems naudotis Reginos Degutienės įmonės paslaugomis, tuo labiau kad joje dirba gydytojo žmona. Verslininkai apie tai esą girdėję ir iš savo klientų.
„Artimųjų laidojimas yra šventas dalykas. Norime visų atsiprašyti už patirtus nesklandumus“, – teigė jie.
Spėjama, kad patalpų, kuriomis kažkada naudojosi lavoninė, buvo atsisakyta turint vieną tikslą – kad jose galėtų įsikurti R. Degutienės įmonė. „Jeigu konkurse dalyvių būtų buvę daugiau, ko gero, vis tiek ji būtų laimėjusi“, – spėjo pašnekovai.
KONKURSE NEBŪTŲ DALYVAVĘ
Birutė Rutkauskienė, Vladislovas Narutavičius ir Leonardas Žalimas buvo atviri: skelbimo apie konkursą jie nepastebėjo. Abejoja, ar būtų sudominęs tekstas, kad J. Basanavičiaus g. 22 name išnuomojamos patalpos komercinei veiklai. Norint atkreipti visų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių dėmesį, reikėję pažymėti, jog patalpos yra šalia lavoninės. Arba konkursą organizavę Savivaldybės specialistai apie nuomojamas patalpas turėję informuoti visas keturias įmones.
„Santarvės“ pašnekovai patikino, kad gerbdami vieni kitus ir siekdami sąžiningos konkurencijos, nebūtų dalyvavę konkurse. „Turėdami tikslią informaciją, kokios patalpos išnuomojamos, būtume sukvietę visus, teikiančius laidojimo paslaugas, ir susitarę, jog į jas nepretenduotų nė vienas iš mūsų. Manome, kad tokiam sprendimui būtų pritarusi ir Regina Degutienė“, – teigė pašnekovai.
MAŽEIKIŠKIAI PARDUOTUVE PATENKINTI
R. Degutienė „Santarvei“ paneigė konkurentų įtarimus. Jos teigimu, apie 80–90 proc. žmonių iš anksto yra apsisprendę, kur šarvos mirusįjį. Toje įmonėje įsigyja ir laidojimo reikmenis.
„Meluočiau, jei sakyčiau, jog žmonėms, klausiantiems, kur galima išsinuomoti šarvojimo salę, nesiūlome savo, jeigu tik yra laisva. Tačiau jokiu būdu iš kitų neperviliojame klientų. Jau ketvirta diena, kai mūsų salė laisva“, – pasakojo moteris.
Verslininkės manymu, galbūt tik L. Žalimui neigiamos įtakos turėjo jos parduotuvės atsiradimas. „Jeigu žmogus pamiršta nusipirkti rožančių, žvakių ar kitokių smulkmenų, tai dabar įsigyja pas mus. Anksčiau eidavo į artimiausią nuo morgo, t.y. Žalimo parduotuvę“, – pastebėjo moteris. Jos teigimu, žmonės dabar džiaugiasi, jog tokia parduotuvė yra po ranka.
R. Degutienė prisipažino, kad dar iki skelbimo apie konkursą turėjusi tikslą įkurti savo biurą netoli lavoninės. Tokį pageidavimą yra girdėjusi iš savo klientų. Ir laidojimo reikmenų tiekėjai stebėjęsi, kad Mažeikiuose, skirtingai negu kituose miestuose, šalia lavoninės nėra tokios parduotuvės.
NURODO KITAS PRIEŽASTIS
„Kvaila būtų teigti, jog aš su vyru ėmiausi kokių žingsnių, kad padėtume Degutienei dėl patalpų. O dar kvailesnės kalbos, kad vyras mirusiųjų artimiesiems įkyriai bruka jos paslaugas“, – piktinosi Irena Batavičienė. Dėl kilusių aistrų moteris, valytoja dirbusi patologoanatomijos skyriuje, o vėliau ligoninėje, prieš porą savaičių paliko šią įstaigą.
R. Degutienė įtaria, kad aistros kilo dėl kitų priežasčių, ne šalia morgo išsinuomotos patalpos. Ji jau buvo atidariusi parduotuvę, kai ją į kavinę „dalykinio pokalbio“ pasikvietę kiti du konkurentai. „Narutavičius tada atsidarė antrą šarvojimo salę. Vyko pasitarimas, kaip reikėtų jam sutrukdyti. Aš pasakiau, jog tokiame suokalbyje nedalyvausiu“, – moteris ilgai svarstė, ar tai paviešinti.
R. Degutienė yra nusipirkusi patalpas, kuriose ruošiasi įrengti dar vieną šarvojimo salę. Jos teigimu, konkurentai prieš ją ėmėsi veiksmų, sužinoję apie jos planus.
NUOMININKŲ VEIKLA NEDOMINA
Savivaldybės vyriausioji specialistė Birutė Šimkuvienė „Santarvei“ paaiškino, kad, ligoninei atsisakius nereikalingų patalpų, jas išnuomoti 5 metų laikotarpiui komercinei veiklai vykdyti nusprendė Savivaldybės taryba. Savivaldybė organizavo konkursą, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta metodika, apskaičiavo nuomos kainą – 2,25 lito už kvadratinį metrą.
Specialistė nusistebėjo verslininkų priekaištu, jog jiems nebuvo pranešta apie konkursą. „Jeigu man reikėtų išsiaiškinti, kuri įmonė kokia veikla užsiima, nebūtų kada savo darbo dirbti, tektų informaciją rinktis Registrų centre“, – ironizavo pašnekovė.
Anot B. Šimkuvienės, Savivaldybei svarbiausia yra išnuomoti patalpas, o ar jose galima užsiimti pageidaujama komercine veikla, sprendžia higienos pasą-leidimą išduodantis Visuomenės sveikatos centras.
Specialistė paaiškino, kad Taryba turi teisę priimti sprendimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo. „Tačiau jeigu verslininkė dėl verslo žlugdymo kreiptųsi į teismą, mes pralaimėtume“, – įsitikinusi B. Šimkuvienė.
SURAŠYTAS AKTAS
Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė apgailestavo, kad ligoninė atsisakė šalia morgo esančio 13 kv. metrų ploto kambarėlio. Jame galėjo būti įrengtas laukiamasis.
Vyriausioji gydytoja vasario mėnesį tikrino patologoanatomijos skyriaus patalpas. Į patikrinimo aktą įrašyta nemažai trūkumų, pažeidimų.
I. Macijauskienė kritiškai vertina tai, kad mirusiojo artimiesiems su gydytoju patologu tenka bendrauti gatvėje ar jo laukti automobilyje. Gydytoja pastebėjo, kad kituose miestuose yra laukimo kambarys, kur žmonės randa informacijos ir apie laidojimo paslaugas teikiančias įmones.
Tikrinant Mažeikių lavoninę pastebėta, kad tokios informacijos trūksta. Nors lavoninės patalpose ir buvo visų įmonių telefonai, tačiau kai ji užrakinta, vienintelė informacija – ant laidojimo reikmenų parduotuvės lango užrašyti R. Degutienės individualiosios įmonės telefonai. I. Macijauskienės paliepimu, ant lavoninės durų jau iškabinta lenta su visų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių telefonais.
ĮŽVELGĖ ĮSTATYMŲ SPRAGAS
Ligoninės direktorius Albinas Lidžius teigiamai vertina pirmtakų sprendimą atsisakyti kambarėlio šalia morgo. Ligoninei esą per brangu išlaikyti nereikalingas patalpas. „Morgas – ne aerodromas, kad reikėtų laukiamojo. Investuoti reikia į gyvuosius, o ne į mirusiuosius“, – teigė direktorius ir pridūrė, kad nei į investicinę programą, nei į restruktūrizacijos projektą patologoanatomijos skyrius nėra įtrauktas.
Visuomenės sveikatos centro vyr. gydytoja I. Macijauskienė informavo, kad R. Degutienė kol kas nėra išsiėmusi higienos paso-leidimo veiklai buvusiose ligoninės patalpose. Jeigu visi reikalavimai būsią įvykdyti, neišduoti leidimo pagrindo nebus, nes šalia lavoninės tokia veikla nedraudžiama.
Socialdemokratas Jonas Jurkus ir liberaldemokratas Saulius Šiurys, į kuriuos pagalbos kreipėsi laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai, mano, kad Savivaldybė, išnuomodama patalpas R. Degutienei, nenusižengė įstatymams. Tačiau abu sutiko, kad tai, jog užtikrinant vienodas verslo sąlygas nenustatytos atstumų normos, yra įstatymų spragos. J. Jurkus net žadėjo pasitarti su frakcija, ar nereikėtų kreiptis į Seimą, kad būtų priimtas atitinkamas nutarimas.
S. Šiurys pridūrė, kad šis konfliktas rodo, jog galbūt ateityje Savivaldybės tarybai, priimant sprendimą dėl patalpų nuomos, reikėtų atsižvelgti į kitų žmonių interesus. „Esame pradžiamoksliai, ne visada žinome, kaip pasielgti“, – prisipažino politikas.
