Sugriežtėjus prekybos pienu ir jo produktais taisyklėms, kai kurie prekiautojai iš turgavietės persikėlė į jos prieigas ar tiesiog pavartes. Turgaus administracija prašo pareigūnų suaktyvinti kovą su nelegalais, nes jie kenkia turgaus įvaizdžiui. Tvarkingai prekiaujantys ūkininkai piktinasi nesąžininga konkurencija. 
REIKALAVIMAI GRIEŽTĖJA
Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra „Santarvei“ paaiškino, kad, įsigaliojus naujoms žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo taisyklėms, prieš išduodant leidimą prekiauti atliekamas gamybos sąlygų įvertinimas. Patalpoms, kuriose gaminami pieno produktai, keliami griežti reikalavimai: jos turi būti atitinkamo dydžio, sienos, lubos, grindys lengvai valomos ir dezinfekuojamos, įrengimai pagaminti iš nerūdijančių medžiagų, turi būti šiltas ir šaltas vanduo.
Gyvulių augintojai, norintys tiesioginiam vartojimui parduoti savo ūkyje pagamintą pieną, turi raštu kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą arba į privatų gydytoją. Specialistai vietoje įvertina, kaip laikomasi melžimo, pieno paruošimo bei gamybos reikalavimų ir išduoda veterinarijos pažymėjimą. Tokie patikrinimai atliekami kartą per metus.
Nauja ir tai, kad privalu atlikti pieno produktų – grietinės, sūrio, varškės – tyrimus. Jie atliekami kas pusmetį apskrities laboratorijoje.
Kaip ir anksčiau, pienininkai privalo turėti sveikatos pažymėjimus, gyvulių sveikatos pažymėjimus, leidimus prekiauti.
IŠLAIDŲ DAUGĖJA
„Sugriežtėjus prekybos tvarkai, „nubyrėjo“ nemažai pieno produktų prekiautojų, likome gal tik dešimt“, – apytuštį turgaus prekybos stalą rodė moterys. Anot ūkininkių, griežtesni reikalavimai – ne tik papildomas galvos skausmas, bet ir išlaidos.
Ūkininkė iš Krakių Zita Andersonienė apskaičiavo, kad atskirų patalpų įrengimas pieno produktams gaminti kainavo apie tūkstantį litų. Gerokai pakrapštyti pinigines tekę ir kitiems ūkininkams: vieni pirko dujines virykles, kiti klijavo plyteles, remontavo patalpas.
Kainuoja pieno ir jo produktų, vandens, gyvulių kraujo tyrimai, karvių kontrolė, turgaus prekybos vieta, kiti dalykai. „Kiekvieną mėnesį vieno turgaus pajamas tenka skirti šioms išlaidoms padengti“, – teigė Liuda Liekienė.
Nors išlaidų dėl naujos prekybos tvarkos ir daugiau, ūkininkės patikino produkcijos nebranginusios.
BE KALTĖS KALTI
Turgaus prieigose prekiaujantys žmonės už savo produkciją prašo gerokai pigiau. Pavyzdžiui, puslitrį grietinės čia galima nusipirkti už 2 – 2,50 lito, turguje teks mokėti litu brangiau.
Turguje pieno produktais prekiaujančios moterys pasakojo, kad joms tenka išklausyti kai kurių pirkėjų replikų dėl kainų skirtumo. Tačiau daugelis žmonių supranta, kodėl jie susidaro.
Ūkininkės patikino, kad jų negąsdina nesąžininga konkurencija. Kiekviena turinti savo pirkėją ir retai kada namo parsiveža neišprekiautos produkcijos.
„Yra žmonių, kurie ir veltui neims patvoryje siūlomo pieno ar grietinės“, – pastebėjo prekiautojos.
Moterys bandė suprasti „nelegalus“. Anot jų, turint vieną karvę galbūt ir neapsimoka prekiauti turguje, nes, atmetus visas išlaidas, liktų zuikio ašaros. „Tačiau šie žmonės nelegaliai prekybai galėtų pasirinkti kitą vietą. Turgaus patvoryje apsipirkęs žmogus teigia apsipirkęs turguje“, – pastebėjo prekiautojai.
ADMINISTRACIJA PRAŠO PAGALBOS
Specialistai teigia, kad dėl prekybos netikrintais pieno produktais nerimauja ir higienistai. Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė „Santarvei“ yra sakiusi, kad žmonės, pirkdami šiuos produktus, rizikuoja susirgti žarnyno ligomis.
Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Z. Stumbra teigė, kad turguje pirkti pieno produktus saugu. Kiekvienas pardavėjas privalo turėti identifikavimo kortelę, nurodomas produkto tinkamumo vartoti laikas.
Mažeikių turgaus vadybininkės Irenos Marcinkevičienės teigimu, turgaus įvaizdžiui kenkia ne tik nelegalūs pieno, bet ir kitokių produktų prekiautojai. Turgaus darbuotojai bando „nelegalus“ vaikyti, tačiau nesėkmingai.
Į šią problemą I. Marcinkevičienė atkreipė dėmesį ir per smulkiųjų verslininkų susitikimą su policijos pareigūnais. Ji prašė pareigūnų aktyviau padėti kovoti su nelegalia prekyba.
KOVA ATSIDŪRĖ AKLAVIETĖJE
Visuomenės sveikatos centro bei Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai ne kartą „Santarvei“ yra sakę, kad kovoti su „nelegalais“ – policijos reikalas.
„Mes kontroliuojame tik įmones, kurių veiklai išduodame leidimus“, – patikslino Z. Stumbra.
Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas „Santarvei“ sakė, kad vieniems policininkams sudėtinga priversti žmones tvarkingai prekiauti.
„Išvydę artėjančius pareigūnus, daugelis prekeivių suspėja paslėpti ant žemės išdėliotus produktus. Mums išvažiavus, nelegali prekyba vyksta toliau“, – pasakojo pareigūnas.
Anot T.Ostrausko, populiariausios nelegalios prekybos vietos – turgaus prieigos bei teritorija prie „Ažuolo“ prekybos centro. Pienu ir jo produktais prekiaujama vos ne kiekvieno daugiabučio namo kieme.
Šiais metais už nelegalią prekybą nubausta apie 60 žmonių, pusė jų – už prekybą pienu ir jo produktais.
PIRKĖJAI PALAIKO PARDAVĖJUS
Anot T. Ostrausko, kova su „nelegalais“ turi dvi medalio puses. Pirkėjai pyksta ant pareigūnų, kai šie nori nubausti prekiautojus, neturinčius leidimų. Jiems tenka išklausyti nemažai replikų, kam šie iš prekiautojų atimą vienintelį pragyvenimo šaltinį.
„Mūsų tikslas yra ne bausti, o suvaryti visus nelegalius prekiautojus į turgų“, – paaiškino pareigūnas.
Legalūs prekiautojai taip pat nelabai džiaugiasi, turguje padaugėjus reidų. „Neapsiribojame tik prekybos turgaus prieigose patikrinimu. Pasižiūrime, kaip apskritai prekiaujama turgavietėse“, – paaiškino pareigūnas.
T. Ostrauskas pastebėjo, kad dažniausiai pažeidimų turguje užfiksuojama metų pradžioje, nes ne visi prekiautojai būna pasikeitę pasibaigusius verslo liudijimus.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
