Dviejų Sedos seniūnijos moteriškių skundai dėl pusės metro kapinių ruoželio pasiekė įvairias institucijas. Viena antrąją kaltino savavališkai užėmus svetimą kapavietę, kita – guodėsi negalėsianti amžinojo poilsio atgulti šalia čia palaidoto vyro.
Kuri teisi, aiškinosi įvairios komisijos. Tačiau ginčą sprendusiems valdininkams tik laikinai pavyksta užgesinti aistras.
SKUNDAI –
IŠ ABIEJŲ PUSIŲ
Nepraėjus nė porai savaičių po vyro iš Nausodės kaimo laidotuvių, konfliktuojančios pusės ėmė aiškintis, ar tik velionis amžinojo poilsio nebus atgulęs svetimoje kapavietėje.
Sediškė Bronislava Draukšienė kreipėsi į seniūniją, prašydama išsiaiškinti, kodėl į jos prižiūrimas kapavietes buvo palaidotas svetimas žmogus.
Jau tą pačią dieną seniūnija gavo ir našlės Danutės Šakienės prašymą. Ji prašė apsvarstyti raštvedės Valės Draukšienės (Bronislavos marčios – B. R.) elgesį. Neva ši užsipuolusi Šakienę ir reikalavusi iškasti ne ten palaidotą vyrą.
V. Draukšienė teigia ką kita – esą ją seniūnijoje, prie kabineto durų užsipuolusi pati D. Šakienė. Raštvedė dėl šito parašė pareiškimą pareigūnams.
KOMPROMISAS –
LAIKINAI
Situaciją aiškinosi Sedos seniūno Stasio Kelerio sudaryta komisija. Į „liaudišką teismą“ buvo pakviestos ne tik konfliktuojančios moterys, bet ir policijos inspektorius bei kapinių prižiūrėtojas.
Posėdžio metu pasipylė nauji kaltinimai. D. Šakienė sakė savo vyrą laidojusi toje kapavietėje, kurią nurodęs kapinių prižiūrėtojas. Vytautas Vindašius paaiškino patikėjęs našle, kuri teigė tą kapavietę prižiūrinti.
Tą kartą lyg ir pavykę užgesinti aistras. B. Draukšienė sutiko, kad palaidotas vyras liktų jos artimųjų kapavietėje, tačiau neleido, kad Šakienei būtų toje vietoje skirtas šeimos kapas.
Su tokiomis sąlygomis neva sutikusi ir našlė. Ji net pasirašė pasižadėjimą neužimti šalia palaidoto vyro esančio kapo, kitaip tariant – atsisakė šeimyninės kapavietės.
PASIŽADĖJIMO
ATSISAKO
Ramybė dėl kapų žemės truko neilgai. Konfliktuojančių moteriškių skundai ir teisybės paieškos iš Sedos persikėlė į Mažeikius.
„Buvau sutrikusi ir pasirašiau socialinės darbuotojos sukurtą pasižadėjimą. Tik vėliau atsipeikėjau, ką padariau. Toks popierius reiškia, kad negalėčiau būti palaidota šalia savo vyro“, – „Santarvei“ apie savo klaidą prisipažino D. Šakienė.
Našlei padėti ėmėsi jos sesuo. D. Šakienės bėdą ji išdėstė rajono valdžios atstovams. Situaciją ir vėl aiškinosi komisija, tik šį kartą solidesnė. Jai vadovavo Savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Norkus, buvo pasitelkta ir juristo Antano Naujoko pagalba.
„Renavo kapinėse nesilaikoma nei Vyriausybės nutarimu, nei Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių. Kapavietės neinventorizuotos, vietos skiriamos vadovaujantis vien žodiniu paaiškinimu, nesilaikant nustatytos identifikavimo tvarkos. Nėra įrodymų dėl ginčijamoje kapavietėje palaidotų žmonių tapatybės bei giminystės ryšių. Ši kapavietė buvo neprižiūrima“, – komisijos išvadas komentavo jos pirmininkas R. Norkus.
PRITRŪKO
ŽEMĖS RĖŽIO
Pagal prieš porą metų Vyriausybės patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles, mirusiajam palaidoti skiriama 3,75 kvadratinio metro, o šeimos kapui – 7 kv. m (2,8 x 2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų.
Savivaldybės komisija buvo įpareigojusi Sedos seniūniją sudaryti sąlygas, kad, D. Šakienei mirus, artimieji ją galėtų palaidoti toje pačioje kapavietėje, kur palaidotas jos vyras.
„Savivaldybės komisijos išvadų niekas nėra panaikinęs. Seniūnas juk pavaldus rajono valdžiai, tai kodėl nepaklūsta?“– „Santarvės“ prašė išsiaiškinti D. Šakienė.
Nuvažiavus į vietą, kapinių sargas V. Vindašius ir D. Šakienės sūnus Donatas su rulete dar kartą patikrina – iki šeimyninio kapo, įskaitant takelius, trūksta mažiausiai pusės metro.
„Aš turiu paklusti seniūnui. Kai man pasakys permatuoti, tada ir perkelsiu ribą žyminčius kuoliukus“, – aiškino kapų sargas.
SENIŪNAS
KALTINIMUS
ATMETA
Seniūnas S. Keleris nesutinka su kaltinimais, kad jis nepaiso Savivaldybės komisijos sprendimo. „Gal kokio sprindžio ir trūksta, tačiau Šakienei atmatavome šeimyninę kapavietę. Ar pustrečio metro pločio kapavietės neužteks dviem kūnams palaidoti?“ – klausė pašnekovas.
Seniūnas prisipažino manęs, kad visi taškai ant „i“ buvo sudėlioti, kai į konfliktą įsikišo Seimo narys Romas Venclovas. (Į jį nepatenkinta Savivaldybės komisijos sprendimu atimti dalį esą jos prižiūrimų kapaviečių kreipėsi B. Draukšienė – B. R.)
Parlamentaro iniciatyva į Renavo kapines buvo sukviestos konfliktuojančios moterys bei jų problemą sprendžiantys Sedos seniūnijos atstovai, viską fiksavo televizija iš Mažeikių.
„Prieš kameras Draukšienė ir Šakienė susitaikė. Nežinau, kas vėl nutiko“, – iš televizijos pasiimti ir peržiūrėti vaizdo įrašą siūlė seniūnas.
D. Šakienė neneigė šio fakto.
„Aš ir nesipykstu, nekeikiu jos. Tačiau susitaikymas nereiškia, kad nebenoriu būti palaidota toje pačioje kapavietėje, kur ir vyras“, – savo versiją dėstė moteris.
Našlė kaltino seniūną, esą šis palaiko B. Draukšienę, nes jos marti dirba seniūnijoje.
„Man abi vienodos. Galima ir kitaip svarstyti. Šakienės sūnus Donatas yra vienas geriausių mano sūnaus draugų. Buvo klasiokai, o vėliau drauge į studijas Kaune važinėjo“, – atmetė įtarimus seniūnas.
KAPINĖSE –
LYG LABIRINTE
Šeštus metus kapinėse dirbantis V. Vindašius mano, kad tokių konfliktų priežastis yra tai, kad neretai sunku atsekti, kas, kur ir kada kapavietėje palaidotas. Ne visi kapai turi paminklinę lentą, yra ir neprižiūrimų. B. Draukšienė ir D. Šakienė tik iš savo tėvų pasakojimų spėjo, kas palaidoti kapavietėse, dėl kurių įsiplieskė konfliktas – paminklų nėra.
Anot V. Vindašiaus, bet kas galėtų atvažiuoti, pavyzdžiui, iš Mažeikių, ir pasakyti, jog tas ar kitas yra jo artimojo kapas, ir jis norėtų čia palaidoti savo giminaitį. Perėmęs savo žinion kapinių valdas, jų prižiūrėtojas negavo jokių dokumentų. Pats bando juos kurti – susibraižė kvartalus, pasižymi, ką ir kur laidoja.
„Draukšienės vyro kapas yra už kelių kapaviečių. Ji turi šeimos kapavietę. Nesuprantu, ko ji taip įsikibusi laikosi šios vietos, negali pasitraukti“, – replikavo D. Šakienė.
V. Vindašius sutinka, kad taip neturėtų būti – kai kapavietės užimamos ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimųjų.
KONFLIKTAI
NEIŠVENGIAMI
Savivaldybės komisija Sedos seniūniją įpareigojo iki rugsėjo 1 dienos inventorizuoti jai priklausančias kapines. S. Keleris sutinka, kad reikalinga kažkokia apskaita, tačiau nemano, jog tai apsaugos nuo panašių konfliktų.
„Kai moteris sako, kad toje kapavietėje ilsisi prieš daug metų palaidota jos mama, kaip atsekti, ar tai tiesa? Dukters pavardė kitokia, gal keista kelis kartus. Iki šiol pasitikėdavome – nebūsi kliūtis, kai reikia laidoti. Dabar teks būti atsargesniems, kitaip sakant – tapti biurokratais. Vėliau žmonės nepatenkinti burbuliuoja, neva valdininkai prie menkniekių kabinėjasi“, – patirtimi dalijosi seniūnas.
S. Keleris pastebėjo ir dokumentų spragų. Esą nėra tiksliai apibrėžta, kas yra kapavietė. Jeigu ant kapo nėra pasodinta gėlių, ar galima teigti, kad jis neprižiūrimas?
Seniūnas pasidžiaugė kitose valstybėse matytomis kapinėmis, kur tik lentelė žymi, kas palaidota, o aplink – veja. Pas mus kapinės panašios į daržus…
„Mano pagrindinis tikslas – žmones sutaikyti. Jei įstatymais pradėsime kapotis, dar didesnius konfliktus sukelsime“, – seniūnas nežinojo ką atsakyti, kaip toliau spręsti dėl kapinių rėžio kilusį konfliktą.
Vicemeras R. Norkus teigė, kad tada, kai susitarti nepavyksta, kilusį ginčą gali išspręsti nebent teismas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: D. Šakienė sako savo vyrą laidojusi toje kapavietėje, kurią nurodęs kapinių prižiūrėtojas.
