Krakiškiai priversti rinktis: vanduo su geležimi, arba jokio

Krakiškiams ne tik vasarą gelbėja antrasis vandens bokštas, kurio vandens kokybe bendruomenė skundžiasi. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Jau kelintą dieną Krakiuose vandenį tiekia antrasis vandens bokštas. Sugedus pagrindinio bokšto trasai, jo darbas laikinai sustabdytas, todėl krakiškiai priversti naudoti nekokybišką antrojo bokšto tiekiamą vandenį.

Krakiškių signalas

Prieš kurį laiką į Savivaldybę kreipėsi Krakių bendruomenės pirmininkė Audronė Tenienė, prašydama atkreipti dėmesį į itin prastą tiekiamo vandens kokybę.
Rajono valdžiai apsilankius Krakiuose, bendruomenės pirmininkė išsakė pretenzijas dėl itin prastos vieno vandentiekio vandens kokybės.
Anot A. Tenienės, vasarą, kuomet krakiškiai sunaudoja daugiau vandens daržams laistyti, pirmasis (pagrindinis) vandentiekis nebepajėgia aprūpinti vandeniu miestelio gyventojų, todėl yra įjungiamas antrasis vandens bokštas. Tačiau,  pasak krakiškės, įjungus antrąjį bokštą, buityje tokio vandens naudoti neįmanoma, nebent tik laistymui.
„Vanduo – vienos rūdys, o smarvė – neišpasakyta, mes negalime toliau tylėti…“ – dėstė A. Tenienė, prašydama pagelbėti.

Antrasis bokštas – be nugeležinimo įrengimų

Krakių gyventojus vandeniu aprūpina pagrindinis bokštas, kuriame yra įrengta nugeležinimo sistema. Vandentiekį eksploatuojančios bendrovės „Mažeikių vandenys“ vandentiekio tinklo meistras Viktoras Steponavičius „Santarvę“ patikino, kad jo būklė yra nuolat stebima.
Jis patvirtino, kad jau balandžio mėnesį Krakiuose pradeda trūkti vandens, todėl, norėdamas pagelbėti gyventojams, įjungia ir antrąjį bokštą. Pasirodo, visa blogybė ta, kad antrasis bokštas neturi nugeležinimo sistemos.
Pašnekovo teigimu, vandentiekis buvo įrengtas prieš gerą dešimtmetį, todėl ir pasenusi vandentiekio sistema daro savo: jos sujungimai metaliniai, dalis trasos – iš ketaus.
„Suprantama, kad iškart paleidus bėga labai rudas vanduo, jis gali būti ir su kvapu, bet pakanka keliasdešimties minučių, ir situacija pagerėja“, – komentavo V. Steponavičius.
„Mažeikių vandenų“ darbuotojas neneigia, kad būtų labai gerai ir šiam bokštui įrengti nugeležinimo sistemą. Tačiau jis puikiai supranta, kad viską lemia pinigai.

Žmogaus sveikatai nepavojingas

„Mažeikių vandenų“ laboratorijos vedėja Rima Platakienė „Santarvę“ patikino, kad Krakiuose tiekiamas geros kokybės vanduo, kuris gyventojams visiškai nekenksmingas.
Specialistė paaiškino, kad yra sudarytas grafikas, ir pagal nustatytą tvarką – keturis kartus per metus: sausio, balandžio, rugsėjo bei lapkričio mėnesiais – yra imami mėginiai mikrobiologiniam tyrimui.
Taip pat, pasak vedėjos, kartą per metus atliekami geležies kiekio nustatymo tyrimai. Paskutinis toks mėginys buvęs paimtas rugsėjo septintą dieną.
R. Platakienė mano, kad nusiskundimų neturėtų būti, nes mėginių atsakymai visuomet buvę geri. Jos nuomone, visiškai natūralu, kad įjungus antrąjį bokštą, atsiranda nemalonus kvapas arba teka rudas vanduo.
„Jeigu padidėjęs geležies kiekis vandenyje, atsukę čiaupą gyventojai pajaučia nemalonų kvapą, panašų net į supuvusio kiaušinio“, – pripažino specialistė ir patikino, kad esant tokiam vandeniui, dėl savo sveikatos žmonės neturėtų baimintis, nes toks geležies kiekis nėra pavojingas. Tiesa, buitinė technika ar skalbiniai nukenčia.
Kad rudas vanduo žmogaus sveikatai problemų nekelia, „Santarvei“ paantrino ir Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėja Irena Macijauskienė. Ji patikino, kad gali būti ir kvapas nemalonus, ir spalva ruda – toks vanduo sukelia didelių nepatogumų gyventojams buityje, bet ne žmogaus sveikatai.

Ragina kreiptis į laboratoriją

Gyventojams kilus nors mažiausių abejonių dėl vandens kokybės, specialistai rekomenduoja nedelsiant kreiptis į  bendrovės „Mažeikių vandenys“ laboratoriją.
R. Platakienė tvirtino, kad tik gavę signalą, jie skuba pas žmogų, kuris įtaria, kad vanduo nekokybiškas. Vandens mėginys paimamas tyrimams, surašomas paėmimo aktas. Žmogus cheminio tyrimo atsakymą gauna tą pačią dieną, o mikrobiologinio tyrimo – po paros.
Jeigu laboratorija patvirtina, kad vandens kokybė prasta, važiuojama paimti antrojo mėginio. Jei mikrobiologinis tyrimas parodo, kad vandentiekio vanduo užterštas, atliekama dezinfekcija.  Paprastai, pasak specialistės, situacija pasitaiso.
R. Platakienė informavo, kad padidėjusi geležies koncentracija vandenyje aptinkama Žiogaičiuose, Urvikiuose ir Laižuvoje.
„Ten gyvenantiems žmonėms toks vanduo kelia didelių nepatogumų. Išeitis viena – kuo greičiau įsirengti nugeležinimo įrenginius“, – patarė laboratorijos vedėja.

Už vandens tiekimą atsako tiekėjai

Savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius kategoriškas: kiekvienas gyventojas turi gauti kokybišką paslaugą, nes už ją sumoka. Kadangi Krakių gyvenvietės vandens tiekėjas yra „Mažeikių vandenys“, bendrovė privalanti viskuo pasirūpinti.
„Mažeikių vandenų“ vadovas yra informuotas dėl Krakių ir jis privalo imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų gyventojams kokybišką vandenį ir tinkamą jo tiekimą“, – „Santarvei“ tvirtino mero pavaduotojas.
J. Siminkevičius primena, jog labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nenukentėtų tie krakiškiai, kurie neturi daržų, nelaiko gyvulių ir jaučia skriaudą dėl to, kad kaimynai vandens sunaudoja kur kas daugiau. Todėl valdžios atstovas įsitikinęs, kad vandens bokštus prižiūrinčios įmonės vadovas privalo ieškoti sprendimo būdų drauge su gyventojais.
„Gerbiamam Pranui Trakiniui siūlyčiau kuo skubiau sušaukti susirinkimą su krakiškiais ir spręsti šiandieninę situaciją“, – vakar „Santarvei“ sakė mero pavaduotojas.

Gyventojams pataria būti taupesniems

„Mažeikių vandenų“ vadovas P. Trakinis teigė su esama padėtimi susipažinęs itin gerai ir turi savo nuomonę: reikia penkiasdešimties tūkstančių litų, kad būtų galima Krakiuose įrengti vandens nugeležinimo sistemą.
Kita vertus, direktorius įsitikinęs: jeigu vasarą vandens pakanka, krakiškiai privalėtų susimąstyti, kaip jį naudoti efektyviau. Daržams laistyti toks vanduo yra per brangus.
„Manau, kad įrengti vandens nugeležinimo sistemą yra per brangu, jeigu gyventojai tokiu vandeniu laistys daržus bei girdys gyvulius“, – savo nuomonę išsakė įmonės vadovas.
Jam paantrino ir mero pavaduotojas: gyventojai turėtų pamąstyti, ar jiems ne per brangu tokį vandenį naudoti ūkyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*