Šilutiškis Steponas Kairys subūrė rajono krepšininkų komandą, pakilusią iš Lietuvos pirmenybių dugno iki aukščiausiosios lygos. Nuo 1993-iųjų „Šilutė“ šešis sezonus sėkmingai žaidė LKL. Pamariškiai buvo kietas riešutas net didmiesčių ekipoms – du kartus nugalėjo Kauno „Žalgirį“.
Steponas tiesia kelius gabiems Lietuvos krepšininkams mokytis JAV.
Steponas – kretingiškis. Gimė daugiavaikėje šeimoje: turi tris vyresnes seseris ir du brolius. Seserys gyvena JAV, broliai – Lietuvoje. Viena sesuo mirusi. Stepono gyvenimo pradžia liūdna – keturių mėnesių liko našlaitis. Jį užaugino įmotė Antanina Jankauskienė.
Tikroji akistata su krepšiniu buvo netikėta. Baigęs institutą, gavo paskyrimą į Šilutę mokytoju.
Priekulėje, laukdamas autobuso, įsėdo į pakeleivingą automobilį. Jį vairavo Šilutės sporto mokyklos direktorius Izidorius Žilinskas. Pašnekesys suartino pakeleivį ir vairuotoją –Izidorius pakvietė Steponą dirbti krepšinio treneriu. Ir neapsiriko.
MOKĖJO DERINTI KOMANDOS VEIKSMUS
Šalies sporto mokyklų pirmenybėse Stepono auklėtiniai prasiverždavo per atrankos varžybų sietą į stipriausiųjų komandų aštuntuką.
S. Kairys išugdė daug gabių krepšininkų. Talentingiausias – Mindaugas Timinskas, Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio” žaidėjas.
Kaip suburti stiprią krepšinio komandą?
Anot Stepono, tam reikia, kad tinkamu laiku tinkamoje vietoje susitiktų tinkami žmonės. Taip buvo Šilutėje.
1996 metais „Šilutė“ reguliariajame LKL čempionate užėmė trečią vietą. Pamariškiai namuose ir svečiuose nugalėjo J. Kazlausko vadovaujamą Kauno „Žalgirį“.
O kiek kartų triuškino Vilniaus „Statybą“, Klaipėdos „Neptūną“!
Pamariškių aukštaūgis Raimondas Leikus (210 cm) laimėdavo dvikovą prieš aukštesnį Eurelijų Žukauską – daugiau įmesdavo, geriau blokuodavo.
Steponas, kaip niekas kitas vėliau, išnaudodavo Raimondo privalumus. „Šilutė“, turėdama vos šešis kiek aukštesnio lygio krepšininkus, įveldavo varžovus į pozicinio žaidimo gniaužtus. Aktyvi visos komandos gynyba, geležinė drausmė aikštelėje sutrikdydavo daug geriau sukomplektuotų ekipų veiksmus.
Dar vienas „Šilutės“ privalumas – gerai parinkti juodaodžiai krepšininkai amerikiečiai. Greiti, staigūs, šoklūs improvizuotojai su kamuoliu. Pamariškiai pirmi Lietuvoje pasisamdė legionieriais juodukų. Tai irgi Stepono sumanymas, atnešęs gyvumo rungtynėms. „Šilutės“ rungtynes namuose žiūrėdavo apie 1000 aistruolių – rekordinis skaičius LKL čempionatuose.
KREPŠINIO NEPAMIRŠO
Anot Stepono, jis atidarė narvo duris jaunų sportininkų skrydžiui į krepšinio galybės šalį JAV. Kiekvienas turi teisę į laisvę. Steponas neskirsto žmonių pagal etnines grupes. Ten įgyja išsilavinimą, specialybę, išmoksta anglų kalbos, pažįsta pasaulį ir, žinoma, sportuoja. Sugrįžusieji moka realizuoti save. Ne vienas už tai dėkoja Steponui.
Steponas neslepia – palikęs „Šilutės“ komandą pirmaisiais metais džiūvo be jos. Bet krepšinis iš gyvenimo nedingo. Kasmet vasaros pabaigoje organizuoja jaunųjų krepšininkų treniruočių ir peržiūros stovyklas. Atvyksta žaidėjų iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Belgijos. O kiek lietuvaičių! Su jais dirba Lietuvos ir amerikiečių treneriai.
AR IMTŲSI TRENERIO DARBO?
Steponas sako: „Tektų nušveisti ilgalaikio atotrūkio darbo rūdis“. Tiesa, šalies, pasaulio krepšinio gyvenimo pulsą seka. Šiandieninis krepšinis galingesnis nei prieš 20-30 metų. Nedera lyginti M. Paulausko laikų „Žalgirio“ ir šių dienų – karieta ir automobilis nelenktyniauja.
Kodėl mūsiškiai pralaimėjo pusfinalio rungtynes Atėnų olimpiadoje italams? Stepono nuomone, italai geriau pasirengė mačui taktiškai, psichologiškai, emociškai. Jiems tai buvo kaip finalas, o mūsiškiai po serijos pergalių ir triumfo grupės varžybose jau vylėsi esą finale.
Lietuvoje ypač lėtai teka laikas sugrįžus iš dangoraižių šalies. Ten – tempas, čia – provincijos ramybė. Anot S. Kairio, kiekvienas gyvenimo būdas turi privalumų, svarbu juos rasti.
Romualdas MAŽUTIS
Laimos PUTRIUVIENĖS nuotrauka
