Krivūlės belaukiant

Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pagražėjo mūsų Savivaldybė, nes per daugelį metų atsirado vienas valdžios žmogus Mažeikiuose, kuris galėjo kaip lygus su lygiais susigrumti su Lietuvos savivaldybėmis dėl „Auksinės krivūlės“ apdovanojimo.
Ponas Jonas Siminkevičius kaip tikras riteris metė pirštinę Lietuvos savivaldybėms ir…  Apie riterius galima turėti vienokią ar kitokią nuomonę, bet jų garbė pati už save kalba. Gerbiamo Jono tyla kartais būna iškalbingesnė už kai kurių ponų ir ponių posmus. Tuo riteris ir skiriasi nuo politikuojančių būrų…
Pastaruoju metu Mažeikių garbės piliečiais tapdavo žmonės, kurie savyje turėdavo paslapčių, ir tos paslaptys dažniausiai būdavo dvasinio pobūdžio. Dažnų renginių oratoriai sako ryškias, morale persmelktas kalbas, bet jų pačių moralė verčia susimąstyti apie tariamų žodžių nuoširdumą… Tai kodėl nepagalvojus, kad J. Siminkevičius būtų įšventintas ir į Mažeikių miesto garbės piliečio riterių ordiną? Tai būtų gražus veiksmas atsidėkojant žmogui, kurio padorumu ir garbe naudojosi ne vienas susitepęs politikas. Ir ne vienas politikas, norėdamas pridengti savo blogus darbus, slėpėsi už gerbiamo Jono pečių. Gal todėl Mažeikių savivaldybė niekada nėra gavusi ir kažin ar gaus „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą, nes, kaip pažymėjo vienas rajono politikas, prekybos tinklų plėtra nėra tinkamas kriterijus tai pelnyti.
Kodėl mūsų politikai, girdamiesi, kad Mažeikiai gražėja, negali viešam savivaldybių teismui parodyti nė vieno savo gražaus ir naudingo gyventojams darbo? Gal dėl tos savo sarmatos ėmė blokuoti savo socialinius tinklus?
Norint giliau pažinti krivūlės reikšmę, turime pažvelgti į praeitį. Kaip rašo istorikai, krivūlė – simbolinė lazda, kuri buvo naudota sukviesti žmones į bendruomenės sueigą.
Krivūlė buvo krivio valdžios ženklas. Ji buvo daroma iš ąžuolo, kadagio ar beržo, šakos, šaknies ar kreivai išaugusio kamieno. Retai krivūlė būdavo tiesi, bet papuošta raižiniais, raštais. Jei buvo norima sukviesti sueigą, tai krivūlė buvo perduodama iš kaimyno kaimynui, kol galiausiai grįždavo pas siuntėją. Jei dabar kažkuris iš mūsų Savivaldybės vadovų norėtų sukviesti visuomenę bendrai sueigai, kad gyventojai irgi galėtų išsakyti savo nuomonę, įdomu, kiek rankų prisiliestų prie krivūlės? O gal ji būtų tiesiog sulaužyta?
O gal susirinktų daug žmonių ir visiems būtų gera. Ir tiems, kurie suduria galą su galu, ir tiems, kurie jų dėka tapo turtuoliais…
Labai gaila, kad Mažeikiai yra lyg nepastebimi tarp kitų Lietuvos savivaldybių, kad nėra darbų, kurie išsiskirtų, būtų pavyzdys kitiems. Žinoma, galima puikuotis vieniems prieš kitus ir girti vienas kitą, bet tai gan neskoningai atrodo. Nutrūkusį ryšį su visuomene gali išgelbėti tik nuoširdi krivūlė.
Tikėkime, kad atsiras nors vienas valdžios atstovas, kuris ją pasiųs gyventojams ir pakvies į atvirą pokalbį – be baimių ir be pompastikos…
Mums telieka tikėtis ir laukti.

2 Atsakymai į “Krivūlės belaukiant”

  1. Antose parašė:

    krivūle ir yra tik krivūle, nieko daugiau. Nereikia čia statyti paminklų. Savi savam pasiūlė, sav i ir davė. Jokios romantikos

  2. Vardas (privalomas) parašė:

    Niekas daugiau nenorėjo tokio apdovanojimo ,tai atidavė senukui. „Savivaldybės mero patarėjas Algimantas Čepys informavo, kad Lietuvos savivaldybių asociacija turi du apdovanojimus: savivaldybėms ir asmenims, labiausiai nusipelniusiems savivaldai, t. y. „Auksinės krivūlės riteris“. Jis pasiūlė pastarajam apdovanojimui pristatyti Joną Siminkevičių .Meras Antanas Tenys informavo, kad visoms frakcijoms buvo išsiųstas prašymas teikti pasiūlymus dėl kandidatūrų, tačiau jų nesulaukta.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto