Krizė politikų turtų nesumenkino

Politikų ir jų sutuoktinių turto deklaracijos byloja, kad krizės padarinių daugelis nejaučia, o kai kurių turtai netgi išaugo. Milijoninius turtus deklaruoja net keturi Savivaldybės tarybos nariai. Turtingiausiųjų sąraše ne pirmi metai išlieka ir meras Vilhelmas Džiugelis, aplenkęs ne vieną verslininką.


KETURI MILIJONIERIAI
Spalio 1ąją „Valstybės žinios“ paskelbė metines politikų ir kitų valstybės tarnautojų bei pareigūnų ir jų sutuoktinių turto deklaracijas. Išanalizavus jas paaiškėjo, kad mažeikiškiams rinkėjams Taryboje atstovauja keturi milijonieriai. Prieš porą metų jų buvo trys.
Trys turtingiausi Tarybos nariai liko tie patys: verslininkai Gintautas Šmaižys, Kęstutis Bartkevičius ir ūkininkas Andriejus Virkutis. Pagal 2007 metų gruodžio 31 dienos duomenis, prie jų prisijungė ūkininkas Antanas Tenys.
Kaip ir praėjusią kadenciją, turtingiausias yra socialdemokratas, Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys. Krizė UAB „Mažeikių rugelis“ direktoriaus turto nepakoregavo – jis liko stabilus. Šeimos turtas, kaip ir prieš porą metų, siekia šiek tiek per 4 milijonus litų, iš jų 1,1 mln. litų priklauso žmonai Onai. Šmaižių sąskaitose – 150 tūkstančių litų santaupų.
Antroje vietoje – „tvarkietis“, opozicijos lyderis K. Bartkevičius. UAB „Mažeikių Varduva“ direktoriaus ir jo žmonos turtas sudaro pustrečio milijono litų.
Politiko šeima deklaruoja daugiausia santaupų iš visų Tarybos narių – beveik 240 tūkstančių litų.
Trečiasis milijonierius – Valstiečių liaudininkų sąjungai atstovaujantis A. Virkutis. Jo šeimos turtas siekia 1,7 mln. litų, per porą metų turto vertė šoktelėjo šiek tiek per pusę milijono litų. Politikui pavyko net 100 tūkstančių litų padidinti pinigines lėšas.
Ketvirtojo milijonieriaus A. Tenio šeimos deklaruotas turtas siekia pusantro milijono litų. Per porą metų jis išaugo 700 tūkstančių litų.
SAVO
TURTŲ NESUREIKŠMINA
Turtingiausias Tarybos narys G. Šmaižys savo milijonų nesureikšmina.
„Landsbergis apie „Mažeikių naftos“ gamyklą yra sakęs, kad ji – tik metalo krūva. Žiūrėdamas į savo fermas ir perfrazuodamas politiką galėčiau sakyti, kad jos – tik plytų krūva. Fermos vertę turi tik tada, kai veikia“, – samprotavo pašnekovas.
Anot G. Šmaižio, jo milijonai – popieriniai. Keturis milijonus turto deklaruojantis politikas patikino, kad jau rytoj parduotų savo fermas, jeigu gautų bent pusę tiek.
Tarybos narys mano, kad jo deklaruojami milijoniniai turtai naudos atneštų nebent sostinėje. Ten parduodant vieno milijono litų vertės turtą galbūt ir galima gauti pusantro milijono litų pajamų.
„Kas dabar pirktų ir kiek mokėtų už Ylakiuose esančias paukščių fermas? Toks sandoris šiandien būtų nuostolingas“, – teigė verslininkas.
G. Šmaižio teigimu, politikų milijonus didina ir valstybė, nes norėdama surinkti kuo daugiau turto mokesčio, kelia nekilnojamojo turto vertę.
Pašnekovas patikino, kad veikla Taryboje jo paties verslui jokios naudos neatnešė. Atvirkščiai – trukdo, nes atima daug laiko. O krizė tik padėjusi.
„Šešiolika metų esu versle. Tai jau trečioji krizė. Įsitikinau, kad tokiais laikotarpiais atkrenta silpnieji. Mus krizė privertė modernizuotis, padidinti darbo našumą. Tai padėjo išlikti tame pačiame lygyje“, – teigė milijonierius.
MILIJONAI –
POPIERINIAI
K. Bartkevičius teigė, kad jo turtai labiau popieriniai. Politikas abejoja, ar pardavęs nekilnojamąjį turtą surinktų deklaruojamus milijonus.
„Pagal Registrų centro duomenis keičiasi nekilnojamojo turto vertė, kinta įmonės akcijų vertė, prisiskaičiuoja gaunami dividendai, nors galbūt aš jų iš įmonės ir neimu. Visa tai didina mano ir kitų vadinamųjų milijonierių turtą, nors realiai tų milijonų neapčiuopsi, rinkoje nekilnojamojo turto vertė šiandien labai kritusi“, – apie per porą metų padidėjusius turtus kalbėjo politikas.
K. Bartkevičius patikino asmeniškai jokios naudos iš darbo Taryboje nepatyręs.
Anot jo, tokios naudos gali turėti nebent etatiniai politikai, savivaldybių valdininkai.
„Jie prieina prie tiesioginės informacijos, pavyzdžiui, rengdami konkursų sąlygas ar kitus dokumentus, gali juos pakreipti į vieną ar kitą pusę. O kas prileis opozicionierių? Opozicija jokios galios neturi ir priimant rajonui aktualius sprendimus“, – tikino opozicijos lyderis.
TARP MILIJONIERIŲ –
DU ŪKININKAI
Ūkininkas iš Buknaičių A. Virkutis paprašė priminti, kiek turto jis deklaravęs.
„Svetimi mano turtus labiau mėgsta skaičiuoti nei aš“, – šyptelėjo politikas.
Išgirdęs sumą, svarstė, kad realiai tų milijonų būtų daugiau.
Anot jo, apie milijoną litų „plaukioja“ vien turimose žemėse. O kur dar visas ūkis, moderni technika. Tik šiuo metu parduoti turimą turtą būtų nenaudinga, nes kritusios žemės, nekilnojamojo turto kainos.
„Nepavogiau tų milijonų, ir iš dangaus nenukrito. Reikia aukotis, daug dirbti“, – teigė ūkininkas ir prasitarė, kad kai geras oras iki paryčių ir dabar dirvas ariąs. Taip tenka pasivyti ir dėl darbo Taryboje prarastą laiką.
Vienas turtingiausių Tarybos narių turi ir didžiausią skolą tarp savo kolegų. Praėjusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, bankams jis buvo skolingas 340 tūkstančių litų.
„Europos Sąjungos lėšomis nesinaudoju, daug biurokratizmo, gaišaties. Paskolos – normalus dalykas, be jų neišsiversi. Svarbu žinoti, kada jas imti“, – teigė A. Virkutis.
Anot ūkininko iš Auksodės A. Tenio, tie milijonai šiek tiek išpūsti, esą ant stalo jų nepadėsi. Politiko šeima deklaruoja tik 42 tūkstančius litų piniginių lėšų ir 211 tūkstančių litų paskolą, kurios prireikė perkant kombainą.
„Jeigu parduočiau visą žemę, techniką, kitą nekilnojamąjį turtą, ko gero, tą pusantro milijono surinkčiau“, – svarstė politikas.
MERAS – ŠEŠTASIS
Prieš porą metų Savivaldybės mero V. Džiugelio ir jo žmonos Ramunės turtas siekė pusę milijono litų. Džiugelių turtai išaugo pora šimtų tūkstančių litų, net 100 tūkstančių litų padidėjo žmonos registruoti privalomas turtas. Tačiau šeimos piniginės lėšos sumažėjo net 166 tūkstančiais litų – daugiausia tarp visų Tarybos narių. V. Džiugelis ir jo žmona deklaruoja turį 67 tūkstančius litų santaupų ir 175 tūkstančių litų paskolą.
Savivaldybės meras „Santarvei“ teigė, kad jo ir Ramunės deklaracijų skaičius pakoregavo paskola ir Palangoje įsigytas „butelis“. Sutuoktiniai Džiugeliai praėjusiais metais bendrasavininkių teisėmis pajūryje už 240 tūkstančių litų nusipirko 40 kvadratinių metrų ploto butą.
Savivaldybės meras prieš porą metų pagal turtus buvo penktoje vietoje. Į šeštą vietą jį stumtelėjo politikos naujokas „darbietis“ verslininkas Stanislovas Mačys. Jo ir žmonos deklaruojamas turtas siekia 800 tūkstančių litų.
Vis dėlto „biudžetininkas“ V. Džiugelis, kuris „į rankas“ su visais priedais per mėnesį tegauna 4020 litų, yra turtingesnis už daugelį kolegų Taryboje, tarp jų – verslininkus Virginiją Eidimtienę, Joną Žičkų.
PAREIGOS GEROVEI
ĮTAKOS NETURĖJO
Vadinamuosiuose kotedžuose gyvenantis, Šventojoje 12 arų sklypą, Palangoje butą turintis, prabangiu „Audi A6“ važinėjantis Savivaldybės meras V. Džiugelis savęs turtuoliu nelaiko. Esą pardavęs visą turtą, nesurinktų sumos, nurodytos deklaracijoje.
„Ta žemė nieko nekainuoja, niekas ja nesidomi, pirkėjų neatsirastų. Tie, kurie užsiima nekilnojamuoju turtu, žino, kad jokių sandorių nėra“, – samprotavo politikas.
V. Džiugelis patikino, kad mero pareigos jam jokios materialinės naudos neatnešė. Prieš porą metų „Santarvei“ jis kalbėjo, jog ši kėdė davė ir teigiamų dalykų, kaip privilegiją jis vertino valdomą informaciją.
Vakar politikas teigė, kad sau naudingesnės informacijos galėjęs turėti dirbdamas kitą darbą.
„Jeigu būčiau turėjęs pakankamai laiko, galbūt būčiau sėdėjęs prie kompiuterio ir internete rinkęs informaciją apie nekilnojamąjį turtą. Juk buvo laikas, kad iš jo prekybos galėjai gerai uždirbti. Ir aš gal būčiau užsidirbęs“, – samprotavo meras.
TARP TURTINGIAUSIŲJŲ –
POLITIKOS
SENBUVIAI
Savivaldybės Taryboje padaugėjo politikų, valdančių didesnį nei 300 tūkstančių litų turtą. Tarp jų – ir politikos naujokas gydytojas Remigijus Kontaras. Jo ir žmonos Bronislavos turtas siekia 395 tūkstančius litų, iš jų piniginės lėšos – 61 tūkstantis litų.
Tarp tokių politikų – ir ne pirmą kartą į turtingiausiųjų dešimtuką patekęs Socialdemokratų sąjungos narys Pranas Noreika. Jo šeimos turtas siekia 380 tūkstančių litų, tačiau piniginių santaupų nurodyta tik apie 8 tūkstančius litų.
Į turtingiausiųjų dešimtuką pirmą kartą pateko politikos senbuvė konservatorė Liudvika Daliuta Domarkienė, antrą kartą – Naujosios sąjungos narys Viktoras Bugnevičius bei vicemeras konservatorius Rimantas Norkus.
Per 300 tūkstančių litų vertės turtą, iš jo 165 tūkstančiai litų – piniginės lėšos, deklaruoja „tvarkietis“ verslininkas Jonas Žičkus.
NETURTAS NETRUKDO
Iš 27 Tarybos narių, keturių turtai neviršija 100 tūkstančių litų. Neturtingiausias Tarybos narys ir šį kartą – Tėvynės sąjungai (konservatoriams) atstovaujantis Paulius Auryla. Kelerius metus Turto deklaracijose politikas nurodydavo nulius ir privalomojo registruoti turto vertę – 45 litus. Šį kartą Tarybos nario deklaracijoje atsirado ir 12 tūkstančių litų piniginių lėšų.
Mokytoju dirbantis politikas P. Auryla „Santarvei“ yra sakęs, kad jokio nepatogumo dėl savo neturto nejaučiąs. „Jei kam jų (nepatogumų – B. R.) dėl šito kyla, tai to žmogaus problema“, – tokia politiko nuomonė.
Į neturtingųjų rajono politikų sąrašą pateko ir jauniausias Tarybos narys socialdemokratas Darius Jarmantavičius. Seimo nario padėjėju dirbantis politikas neturi jokio registruoto turto, tik 34 tūkstančius litų santaupų ir 25 tūkstančių litų paskolą.
Mažesnį nei 100 tūkstančių litų vertės turtą valdo pirmą kadenciją Taryboje dirbančios politikės – slaugytoja Ina Krauzienė, priklausanti socialdemokratų frakcijai, bei „darbietė“ pedagogė Rasa Uščinienė.
KAIP DEKLARUOTI,
SPRENDŽIA PATS
Turto deklaracijose politikai nurodo privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius, pinigines lėšas, suteiktas ir gautas paskolas. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėja Vilija Barštienė patikslino, kad Turto deklaracijoje turi būti nurodyti meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė didesnė kaip 2 tūkst. litų. Deklaruojamos piniginės lėšos, didesnės nei 2 tūkstančiai litų. Jos negali būti mažesnės negu pinigai, esantys banke.
Ataskaitinių metų gruodžio 31 dieną turėto turto vertė nurodoma pagal įsigijimo (faktinę) kainą arba pagal tikrąją rinkos kainą. Teikiant kitų ir paskesnių metų deklaracijas, gali būti tikslinama (perskaičiuojama), tačiau, deklaruotojui pageidaujant, gali būti nurodoma ta pati turimo turto vertė.
Teikdamas deklaraciją gyventojas pats gali pasirinkti, kokią turto vertę nurodys.
„Jeigu gyventojas turi turto įsigijimo dokumentus, turto deklaracijoje jis gali nurodyti juose užfiksuotą įsigijimo (faktinę) kainą. Kai dokumentuose nėra turto įsigijimo kainos, arba kai gyventojas mano, jog turto įsigijimo kaina gerokai skiriasi nuo turto rinkos vertės, tada nurodoma tikroji rinkos kaina. Jeigu deklaruojama nebaigta statyba, jos vertę gyventojas nustato savo nuožiūra“, – paaiškino Mokesčių inspekcijos skyriaus vedėja.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Andriejus Virkutis, Gintautas Šmaižys, Kęstutis Bartkevičius, Antanas Tenys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto