Nuo 1985 metų rugsėjo Europa mini Europos paveldo dienas. 1994-aisiais jos pradėtos minėti ir Lietuvoje. Europos paveldo dienų renginiai neaplenkia ir Plungės. Šiemet plungiškiai pakviesti iš arčiau susipažinti su kryždirbyste. Jaunimas ne tik klausėsi pasakojimų apie šio amato išsaugojimą, bet ir aplankė rajone esančius kryždirbystės paminklus.
Nėra tvaresnio paveldo už kryždirbystę
„Europos paveldo dienos vyksta kiekvienais metais ir yra orientuotos į istoriją, kultūrą, kultūros paveldą ir kitokių objektų pažinimą, atvėrimą, parodymą. Šiemet jos skirtos tvariajam paveldui. Plungės pasirinkta tema – kryždirbystė“, – į gausiai susirinkusį jaunimą kreipėsi Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas (paveldosaugininkas) Gintaras Ramonas.
Vyr. specialistas į renginį pakvietė ir Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytojos Virginijos Žutautaitės moksleivius. Pasak G. Ramono, šios mokyklos mokiniai pasirinkti neatsitiktinai. Būsimąjį paveldosaugininką istorijos mokė būtent V. Žutautaitė. Vienais metais pedagogė darė projektą apie kryždirbystės objektus. Moksleiviai turėjo apvažiuoti rajoną, nufotografuoti ir aprašyti koplytėles. „Tai buvo pirmasis mano susidūrimas su kryždirbystės objektais. Gal ir jūs pratęsite šį projektą“, – kalbėjo susirinkusiesiems G. Ramonas.
Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorikė Jolanta Skurdauskienė neslėpė, jog Europos paveldo dienų renginiai labai džiugina muziejininkus: „Šiemet, kai sužinojau, kad Europos paveldo dienos skirtos tvariajam paveldui, pirma kilusi mintis, kad, ko gero, nėra tvaresnio paveldo už kryždirbystę. Manau, šiandien įsitikinsite, jog kryždirbystė nėra praeitis, ji – aktuali ir graži tradicija ir dabar. Mūsų kraštas visada garsėjo šia tradicija, kuria galime didžiuotis“, – pasakojo istorikė.
Medžio drožybos pamokos jaunimui
Apie tai, kaip svarbu perduoti jaunimui medžio apdirbimo tradicijas ir kokiais būdais jis to siekia, susirinkusiesiems kalbėjo tautodailininkas, technologijų mokytojas Viktoras Raibužis.
V. Raibužis pedagogo kelią pradėjo ne iškart nuo medžio drožybos – dešimt metų dirbo fizinio lavinimo mokytoju. Tik vėliau įsijungė į įvairius projektus ir mažais žingsneliais kone dvi dešimtis metų moko vaikus drožimo meno.
Mokytojo teigimu, plungiškiams patogu dalyvauti įvairiuose projektuose, nes pačioje Plungėje organizuojamas unikalus ir vienintelis konkursas „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ yra skirtas jauniesiems tapybos, grafikos, skulptūros kūrėjams ir amatininkams.
Šiame konkurse V. Raibužis su savo mokiniais pradėjo dalyvauti nuo 2005 metų ir gana sėkmingai – ne vienas ugdytinis yra laimėjęs piniginius prizus, o tai yra paskata daryti ką nors naujo ir tobulėti. Be to, mokytojas su moksleiviais metų pabaigoje kiekvienoje mokykloje organizuoja darbelių parodą, šventėse ir mugėse pristato drožybos amatą. V. Raibužio žodžiais tariant, sėkmė S. Riaubos konkursuose paskatino žengti toliau, į Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursą „Sidabro vainikėlis“. Nuo 2012 metų šio konkurso finaliniame etape kasmet dalyvauja mokytojo ugdytiniai ir neretai laimi prizines vietas.
Beje, kaip pažymėjo V. Raibužis, mokiniai ne tik sėkmingai pasirodo konkursuose – jų darbai taip pat sėkmingai randa naujus namus Lietuvoje ir užsienyje.
Kryždirbystė anuomet ir dabar
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė (kultūrologė) Aldona Kuprelytė trumpai apžvelgė, kokia yra tradicinė žemaičių kryždirbystė.
A. Kuprelytė priminė, kad kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai buvo statomi kaip atminimo ženklai laidojimo ar žūties vietose, įsimintinoms datoms įamžinti, dėl apsaugos ir įvairiomis intencijomis. Pastaruoju metu daug diskutuojama, kiek Žemaitijoje galėjo būti puošti kryžiai ir kuo jie skiriasi nuo kitų regionų. „Dauguma sako, kad mūsų kryžiai buvo gana lakoniški, papuošimų praktiškai neturėjo, vidutinio stambumo. Bet senose nuotraukose tų papuošimų galima pamatyti“, – dėstė vyr. specialistė.
Beje, medžio meistras, kryždirbys Antanas Vaškys teigia, jog dabartiniai kryžiai su retomis išimtimis visi statyti pokario metais. „Žmogui svarbiausia buvo atminimo ženklas. Įsivaizduokit, kaip reikėjo kryžių pastatyti partijos veikėjui nematant, spėti parsivežti kunigą, kad pašventintų“, – kalbėjo A. Kuprelytė.
Vyr. specialistė atkreipė dėmesį, jog ir senieji koplytstulpiai buvo daromi kitaip nei dabar. Anksčiau ant stulpo pastatyta koplytėlė būdavo įstiklinta, o jos viduje įtaisomos šventųjų skulptūros. Šiais laikais koplytstulpiai – vientisi. Paaiškinimas paprastas – apsaugoti šventųjų skulptūras nuo ilgapirščių.
Koplytstulpis tėvų atminimui
Kaip ir minėta, Europos paveldo dienų renginys baigtas ekskursija po Plungės rajono kryždirbystės paminklus.
Pirmasis objektas dalyvių laukė čia pat – tarp vaikų bibliotekos ir Advokato namo pastatytas koplytstulpis.
Kaip sakė Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, koplytstulpį padovanojo jau amžinatilsį profesorius Genius Procuta, gyvenęs Kanadoje. G. Procutos tėvai buvo plungiškiai, keletą metų būdamas mažas ir pats Genius gyveno Plungėje, tad savo tėvų atminimui jis norėjo pastatyti koplytstulpį.
Koplytstulpis pastatytas 2000 metais. Autorius – a. a. Justinas Jonušas, a. a. Antanas Kniūkšta padarė pagrindą, o graviruotas tekstas – plungiškio a. a. Tito Bikino.
„Kai G. Procuta atvažiavo ir pamatė, kaip atrodo koplytstulpis, ir pats tuo džiaugėsi, ir pasakojo Kanados lietuviams“, – tvirtino Viešosios bibliotekos direktorė.
Kaip pastebėjo A. Kuprelytė, koplytėlėje esančios šventųjų skulptūros parinktos itin gerai: visų globėja Marija Maloningoji, šv. Antanas, šv. Ona ir Lietuvos globėjas šv. Kazimieras.
Vėliau renginio dalyviai apsilankė Vydeikių kapinėse, kur pamatė suremontuotą koplytėlę, apžiūrėjo Šateikių Šv. evangelisto Morkaus ir Gintališkės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčias ir šventorius, Platelių šv. Florijoną ir Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčią.
Ir, kaip sakoma, vyšnaitė ant torto – vizitas į Platelių tradicinių amatų centrą, kur medžio meistras A. Vaškys ne tik parodė, bet ir leido pabandyti padirbėti su drožybos įrankiais.
Jolanta VASILIAUSKIENĖ
