Kukių kapinyne rasta žalvarinio žirgo figūrėlė tapo Mažeikių muziejaus simboliu

Žalvarinio žirgo figūrėlė – unikaliausias Mažeikių muziejaus eksponatas.

Beveik prieš ketverius metus Mažeikių muziejus pasitvirtino naują savo įstaigos ženklą. Pagrindiniu jo akcentu tapo žalvarinio žirgo figūrėlė, rasta mūsų rajone, kasinėjant Kukių kapinyną. Muziejaus darbuotojų teigimu, žirgas nuo seno simbolizavo jėgą, veržlumą ir vaisingumą.

Unikaliausias eksponatas

Daugiausia dėmesio žalvarinis žirgelis sulaukė, kuomet Mažeikių muziejuje buvo sukurta archeologinių radinių ekspozicija. Ją apžiūrėti lankytojai gali nuo 2011 metų iki šiol.
Kuriant ekspoziciją, buvo renkamas pagrindinis parodos akcentas. Muziejininkų ir dailininkų-dizainerių nuomone, labiausiai tam tiko būtent šis žalvarinis žirgas.
„Tuomet buvo pasirinkta žalvarinio žirgo figūrėlė, nes tai – unikaliausias mūsų muziejaus eksponatas. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje tokia figūrėlė yra itin retas dalykas“, – paaiškino vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas.

Laiku sureagavo

Šiek tiek vėliau muziejininkai nutarė, kad ši figūrėlė gali būti ne tik archeologinės ekspozicijos akcentas, bet ir Mažeikių muziejaus simbolis. Šiai minčiai pritarė ir direktorius Vaidotas Balzeris, muziejui vadovauti paskirtas prieš ketverius metus.
V. Ramanausko nuomone, mažeikiškiai pačiu laiku sugalvojo ir įgyvendino savo idėją. Sužinoję apie eksponatą iš žalvario, šį žirgą savo įstaigos simboliu panoro pasidaryti Arklių muziejus, įsikūręs Anykščių rajone, Niūronių kaime.
„Kai mes apie tai sužinojome, nusiuntėme laišką anykštėnams – pranešėme, kad žalvarinis žirgas jau yra mūsų muziejaus ženklas. Tuo labiau kad eksponatas rastas Mažeikių rajone“, – pasakojo vyriausiasis muziejininkas.

Neaišku, kam naudojo

Žalvarinė žirgo figūrėlė buvo rasta Kukių kaime, kasinėjant kapinyną. Tai buvęs atsitiktinis radinys. V. Ramanauskas „Santarvei“ sakė esąs įsitikinęs, kad ši figūrėlė gali simbolizuoti ir pačius Mažeikius, nes buvo rasta mūsų rajono apylinkėse.
Muziejininkai spėja, kad žirgo figūrėlė gali būti padaryta XI–XII amžiuje.
„Nors figūra ir nedidelė, bet aiškiai matomos žirgo genitalijos, akivaizdu, kad tai ne koks paprastas darbinis arklys. Nėra tiksliai aišku, kam jis buvo naudojamas. Dauguma istorikų linkę manyti, kad tai galėjo būti apeigoms skirtas dirbinys – kaip jėgos, veržlumo, vaisingumo simbolis“, – kalbėjo V. Ramanauskas.

Nepanašus į kitus radinius

Žirgų figūrėlių randama ir kaimyninėse šalyse. Pasak vyriausiojo muziejininko, Kukiuose rasta apvalaina žalvarinė žirgo figūrėlė nuo Estijoje ir Latvijoje rastųjų išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir tuo, kad neturi pakabinimui skirtos ąselės.
„Latvių tyrinėtojai mano, kad dauguma panašių figūrėlių buvo išlieta Daugmalėje, žiemgalių uoste –  tuometiniame prekybos centre, įsikūriusiame Dauguvos pakrantėje, prie Baltijos jūros“, – pasakojo V. Ramanauskas.
Pasak muziejininko, Danijoje taip pat buvo rastas panašus žirgelis, bet pakinkytas į vežimą.
„O tokį, koks buvo rastas mūsų rajone, tikrai sunku kitur aptikti. Tai šį mūsų eksponatą daro dar įdomesnį ir unikalesnį“, – įsitikinęs V. Ramanauskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto