Diskusiją laikraštyje pradėjęs Virginijus Sungaila dabartinę kultūros centro veiklą vertina kaip šeimos verslą, kur nėra kultūros, mat Kultūros centro direktorė įdarbina namiškius bei jiems artimus žmones.
Kai kurie politikai neigiamai vertina tai, kad įdarbinami namiškiai. 
KULTŪRA AR VIENOS ŠEIMOS VERSLAS?
Mažeikiškis poetas V. Sungaila mano, kad Kultūros centro veiklą, daugelio renginių organizavimą sunku vadinti kultūra.
„Tai ne kultūra, bet šeimyninis biznis. Kaip UAB-as“, – sakė V. Sungaila. Jis pateikė lapą, kuriame išvardyti direktorės Kristos Kinčienės Kultūros centre įdarbinti namiškiai: vyras, sesuo, duktė, sūnus bei jo gyvenimo draugė, jos tėvai.
Sūnus ir sesuo esą gyvena Klaipėdoje ir čia atvažiuoja padirbėti savaitgaliais arba pavaduoja atostogų išėjusius kitus darbuotojus. Daug metų valytoja dirbusi duktė dabar paskirta etnografe.
NUSIŽENGIMO NEĮŽVELGĖ
K. Kinčienė „Santarvei“ sakė nemananti, jog nusižengė įdarbinusi vyrą. Kalbas apie kitų namiškių įdarbinimą ji pavadino nesąmone. „Nejau į darbą aplankyti negali ateiti giminės?“ – stebėjosi ji. Direktorė teisinosi, kad kartą sesuo buvo įdarbinta, nes nebuvo kam dirbti. K. Kinčienė teigė, kad valytoja dirbusi duktė iš tiesų paskirta etnografe, nes įgijo atitinkamą išsilavinimą.
Ilgametė kultūros darbuotoja neabejoja, kad įstatymų nepažeidė.
Telšių apskrities valstybinės darbo inspekcijos teisininkė Vyda Intienė paaiškino, kad šį mėnesį priimtas naujas nutarimas, pagal kurį tam tikrai kategorijai žmonių: kultūros įstaigų, muziejų, teatrų, meno ir kultūros darbuotojams, susijusiems giminystės ryšiais, netaikomas draudimas dirbti vienoje įmonėje ar Savivaldybės institucijoje. Tokie darbuotojai gali būti pavaldūs vieni kitiems.
KERTASI SU ETIKA
Atsakingas už kultūrą ir švietimą mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius „Santarvei“ sakė žinąs tik apie Kultūros centre įdarbintą direktorės vyrą. Kitais giminystės ryšiais nesidomėjęs. „Jei vyras nėra atsakingas darbuotojas, gal gali dirbti, nors tokie dalykai vertinami skeptiškai. Tai moralės klausimai“, – svarstė pavaduotojas.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto bei komisijos dėl kultūros rūmų pirmininkė Stasė Čupkovienė teigė neturinti informacijos apie kultūros centre dirbančius direktorės gimines. „Manęs tokie gandai nepasiekė“, – sakė ji, pastebėjusi, kad gandais mėgstama vadovautis.
Pasak pirmininkės, svarsčiusi etatų klausimą komisija liko patenkinta esama situacija: po persikraustymo centre įsteigtas tik vienas papildomas etatas.
(„Santarvės“ žiniomis, iš pradžių 35 etatus turintis centras ketino įsteigti dar dešimt. Kilus kai kurių politikų nepasitenkinimui, šios minties atsisakyta.)
S. Čupkovienės nuomone, reikia žiūrėti, ar šeimos narių ir jų artimųjų įdarbinimas neprasilenkia su įstatymais. Jeigu tai etikos dalykai, juos reikia svarstyti komisijos posėdyje.
Vicemera K. Bartkevičius „Santarvei“ sakė žinąs apie kultūros centre įdarbintus direktorės namiškius ir jiems artimus žmones. Pasak vicemero, iš verslininkų, Tarybos ir bendruomenės narių jam tekę girdėti neigiamų nuomonių dėl toleruojamo „šeimos UAB-o“.
„Kultūros centro klausimai ir su tuo susiję dalykai dabar gvildenami ir bus gvildenami ateityje. Komisija tęs savo darbą. Atitinkamus sprendimus priims Savivaldybės administracija ir Taryba“, – sakė vicemeras.
„Santarvės“ žiniomis, kultūros centro direktorę ketinama atleisti iš užimamų pareigų.
KALTI ASMENIŠKUMAI?
K. Kinčienė mano, kad emocijos dėl kultūros centro liejasi be reikalo. Pasak jos, tiesiog artimai bendravę V. Sungaila ir meras Vilhelmas Džiugelis susipyko. „Nelabai suprantu, kodėl čia painiojama kultūra“, – piktinosi ji.
Galbūt viešai kritikuodamas kultūros darbuotojus, V. Sungaila nori užimti kurią nors kėdę?
„Žmonėms, kurie mąsto tiesmukai, ir vaidenasi postai. Jie nėra tikri dėl savo kėdžių. Neturi idėjų ir bijo, kad kitam ką nors pasiūlius, gali likti be darbo vietos“, – sakė poetas. Jis patvirtino susipykęs su meru, tačiau neigė taip bandąs aiškintis santykius.
„Postai keičia žmones. Kai Vilhelmas Džiugelis vėl taps geru vaikų gydytoju, aš vėl su juo bendrausiu“, – sakė jis.
KODĖL MAŽEIKIAI ATSILIEKA?
V. Sungaila mano, kad Kultūros centro direktorė labiau rūpinasi šeimos verslu nei kultūros plėtojimu ir projektų rašymu didesniam finansavimui gauti.
Jam kaip mažeikiškiui apmaudu, kad Telšių ir Plungės rajonai pagal laimėtų projektų finansavimą mūsų miestą gerokai lenkia. „Kultūros ministerijos oficialioje interneto svetainėje skelbiama, kad Plungei skiriama 75 tūkst. litų, Telšiams – 73 tūkst. litų, o Mažeikiai trejus metus gauna tą pačią sumą – 31 500 litų“, – sakė pašnekovas.
V. Sungaila stebėjosi, kodėl Telšiai, gaudami iš Savivaldybės 63 tūkst., kitus pinigus rašydami projektus sugeba užsidirbti iš įvairių fondų, tuo tarpu Mažeikių kultūros centrui Savivaldybė skiria 186 tūkst. litų.
„Įdomu, kodėl Savivaldybė dėl didelių išlaidų atsikrato įvairių paslaugų, tačiau apie tai nepamąsto, skirdama pinigus kultūrai. Kultūra juk ir taip yra nuostolinga. Nesąmonė“, – stebėjosi poetas.
K. Kinčienė iš fondų skiriamų pinigų skirtumus rajonams aiškino neskaidriu pinigų skirstymu.
NE VISKAS KULTŪRA, KAS TAIP VADINAMA
Viename „Santarvės“ numerių savo poziciją dėl kultūros išsakęs V.Sungaila pasigedo diskusijos su kultūros darbuotojais. Pastarieji pateikė savo atsakymą, kurį pasirašė „kultūros darbuotojai“.
Į redakciją kreipęsis poetas stebėjosi: „Atsirado nauja organizacija, kuri vietos spaudoje pasirašo kultūros darbuotojų vardu? Ar tai anoniminė organizacija, ar mokesčių mokėtojų išlaikoma?“
V. Sungaila teigė kvietęs diskutuoti, tačiau, nesulaukęs kultūros darbuotojų atsako, nusprendė netylėti.
Kartu su poete ir žurnaliste Rasa Čergeliene organizavęs „Poezijos pavasarį“ ir susitikimą su poetais bei leidyklos darbuotojais, pašnekovas paneigė išsakytus priekaištus dėl kultūros neišmanymo. Jis sakė negalįs ramiai žiūrėti į dabar vykstančius dalykus, kuriuos galbūt ne visada galima vadinti kultūra.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
