Kultūros centre – paroda apie esperanto kalbos kūrėją

Mažeikių kultūros centro fojė iki liepos 1 dienos bus galima apžiūrėti parodą „Zamenhof. Esperanto kalbos kūrėjas“. Lietuvos esperantininkų sąjungai padedant, paroda, nuotraukomis, dokumentais, rašytine informacija pasakojanti apie universalią tarptautinę esperanto kalbą ir jos kūrėją, jau pabuvojo įvairiose šalies vietose.

Užgimė Lietuvoje

Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba.
Jos pavadinimas yra kilęs iš pseudonimo „esperanto“, kuriuo naudojosi Liudvikas Zamenhofas – šios kalbos autorius, kūrėjas, spausdindamas pirmąjį savo darbą šia tema. Žodis „esperanto“ reiškia turėti viltį.
Šios tarptautinės kalbos autorius – žydų kilmės litvakas L. Zamenhofas gimė 1859 m. Balstogės mieste Lenkijoje. Užaugęs jis tapo akių gydytoju ir savo, kaip gydytojo, praktiką pradėjo Lietuvoje, Lazdijų rajono miestelyje Veisiejuose. Čia dirbdamas jis parengė medžiagą esperanto kalbos vadovėliui. Pagrindinis Zamenhofo tikslas ir siekis buvo, kad kalba būtų universali, nesunkiai išmokstama.

Geneologiškai esperanto kalba nėra susijusi su jokia etnine kalba. Tačiau jos pagrindas – lotynų kalba. Leksiškai eperanto yra panaši į romanų kalbų grupės kalbas, o fonologija, gramatika, leksika ir semantika sukurta pagal indoeuropiečių kalbos grupės kalbas, kuriomis šnekama Europoje.

Įvairūs laikotarpiai

Lietuvos esperantininkų sąjunga įkurta praėjus vos metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – 1919 m. rugpjūčio 20 d. Kaune. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo Adomas Jakštas.
Mažeikiuose šios kalbos propaguotojų buvo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą – pirmosios žinios apie esperantininkus mūsų rajone siekia 1925 metus.

Parodos atidaryme dalyvavusi Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos narė mažeikiškė Gražina Opulskienė pasakojo, kad, kalbant apie esperanto kalbą Mažeikiuose, dabar labai ramus laikotarpis. Tikimasi, kad prieš atgimimą.

„Tiek, kiek aš žinau, aktyviausias laikotarpis buvo 1972 metai, kai Mažeikiuose gyveno fotografas Konstantinas Bužokas. Jis buvo tikras esperantininkas ir ne tik subūrė vaikus, suaugusius žmones mokytis. Jo pastangomis ir iniciatyva Viekšniuose buvo surengtas vienas didžiausių renginių Lietuvos esperanto istorijoje – Baltijos esperantininkų dienos. Tais, tarybiniais laikais, tai buvo labai sudėtinga“, – kalbėjo esperantininkė.

Mokytis – daug galimybių

Daug metų Merkelio Račkausko gimnazijoje dirbanti mažeikiškė papasakojo, kad ji drauge su dar 44 mažeikiškiais esperanto kalbos kursą lankyti ėmė po to, kai tuometiniame laikraštyje „Pergalės vėliava“ pamatė mokytojos Elenos Kuzmickytės skelbimą, kad toks kursas renkamas. Iš to būrio esperantininkų šiuo metu Gražina vienintelė Mažeikiuose jaunimą dar moko esperanto kalbos.

Mažeikiškė su negausiu parodos pristatymo dalyvių būreliu pasidalijo savo asmenine patirtimi, mintimis apie tai, ką jai gyvenime suteikė esperanto kalba. O suteikė darbą, galimybę keliauti į įvairias pasaulio šalis, bendrauti su tų šalių gyventojais.

„Esu čia – Mažeikiuose – gimusi, augusi, baigusi Mažeikių vakarinį politechnikumą. Daug metų dirbau gamykloje, vėliau susidomėjau esperanto kalba. Gamyklą uždarė, likau be darbo. Bet kadangi mokėjau esperanto kalbą, mokyklos direktorės pavaduotoja sakė: ateik pas mus vesti esperanto kalbos būrelio. Ir tai man davė darbą 28 metams. Vėliau, aišku, tas darbas užaugo – jau mokiau ne tik esperanto kalbos. Dirbu su jaunais, protingais, smalsiais žmonėmis. Esperanto kalba man atvėrė kelią į pasaulį: buvau Kuboje, dėsčiau Australijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, aplankiau Vietnamą, neseniai grįžau iš Izraelio ir Jordanijos. Tai ta kalba tikrai daug duoda žmogui. Aišku, reikia pasimokyti – niekur nedingsi. O mokytis dabar daug galimybių – internete daug mokomosios medžiagos, programėlių“, – apibendrino G. Opulskienė ir vylėsi, kad apžiūrėję parodą žmonės pasidomės, o gal ir susidomės esperanto – neutralia, demokratiška kalba.
Autorės nuotr.