Kaimo kultūros namų darbuotojų, seniūnų, bendruomenės pirmininkų ir rajono valdžios susitikimas pavadintas istorine diena. Kaip vienas susitikimo tikslų, nurodyta kultūros įstaigų pertvarka, tačiau kalba vis sukosi apie bėdas.
Kai kurie kultūros darbuotojai po susirinkimo sakė taip ir nesupratę, ko buvo kviesti.
SUSITIKO PIRMĄJĮ KARTĄ
Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė sakė, kad toks susitikimas su šios kadencijos politikais vyksta pirmąjį kartą. Kultūros darbuotojus ir seniūnus ji ragino drąsiai šnekėti, kad apie realią kaimo kultūros padėtį sužinotų ir politikai. O jų tądien susirinko ne taip ir mažai.
Vedėja patarė be reikalo nekalbėti apie finansines problemas, nes tai esą nieko nepakeistų – rajono biudžetas jau patvirtintas. Ji siūlė panagrinėti gilesnes problemas.
Pasak A. Rupkutės, problema rajone iškilo dėl to, kad kaimo kultūros darbuotojai priklauso seniūnijai ir neturi asignavimo valdytojo teisių.
Be to, negali būti atestuoti, tad priversti dirbti puse etato, tai yra už 270 litų. Geriausius atlyginimus esą gauna Viekšnių kultūros namų darbuotojai, kurie tokį „palikimą“ gavo iš Akmenės rajono.
TEIRAVOSI NUOMONĖS
Mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius mano, kad kartais diskusijos kyla dėl nežinojimo, ką turime. Jis paminėjo nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Kultūros centrų įstatymą, reglamentuojantį jų darbo tvarką.
Išvardijęs dar keletą dokumentų, mero pavaduotojas priminė prieš porą metų Savivaldybės tarybos patvirtintą sprendimą dėl rajono kultūros įstaigų reorganizavimo ir kategorijų. V. Bugnevičius jį įvertino kaip „neblogą sprendimą“ ir klausė, gal reikėtų jį atnaujinti.
Patvirtinus kultūros įstaigų reorganizavimo planą, kai kuriuose kaimuose kilo nepasitenkinimas. Kultūros skyriaus vedėja „Santarvei“ sakė, kad praėjusių metų vasarą kultūros įstaigų reorganizavimo planą sustabdė Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys.
SIŪLĖ REZOLIUCIJĄ
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Stasė Čupkovienė sakė, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo didesnių kultūros įstaigų reformų nebuvo. Europos Sąjungos standartus atitinkanti pertvarka pareikalautų didelių lėšų, tad gal reforma turėtų būti įgyvendinama Vyriausybės lygmeniu, svarstė ji.
Pirmininkė siūlė susirinkimo pabaigoje priimti rezoliuciją, kurią vėliau pateiktų Seimo narei Audronei Pitrėnienei.
S. Čupkovienė mano, kad kultūros įstaigos turėtų būti finansuojamos įvairių programų lėšomis. Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas apie tai pasiteiravo daugiau informacijos. Pirmininkė atšovė, kad šiandien atėjo ne tam, jog surengtų seminarą apie projektų rašymą.
Neetatinis vicemeras Jonas Siminkevičius pasidžiaugė, kad kaimas atsigauna ir kad valdžia skyrė daugiau dėmesio, jog seniūnijos taptų savarankiškomis.
Jis mano, kad reikėtų sustiprinti kultūros namų materialinę bazę. Formuojant rajono biudžetą tam turėtų būti numatyta nors po truputį lėšų. Taip pat reikėtų susirūpinti kultūros darbuotojų atlyginimais ir būtiniausiai išlaikyti infrastruktūrą. Pastaruosius vicemero žodžius susirinkusieji palydėjo plojimais.
PRIEŠTARAVO PATS SAU
Gyvolių bendruomenės pirmininkas Vytautas Krupovisovas gyrėsi, kad pagalbos iš valdžios niekada neprašė, kad jų žmonės gausiai renkasi į renginius, kad patys gyventojai renginiams aukoja pinigus, ir ne vieną šimtą.
Pirmininkas siūlė sujungti mokyklas ir kultūros namus bei sudaryti centrą. Nuskambėjus šiam pasiūlymui salėje kilo šurmulys: vieni šiuos žodžius palaikė, kiti prieštaravo.
Nors V. Bugnevičius susirinkimo pradžioje pats prašė nekalbėti apie varvančius stogus ir instrumentų stoką, bet kartais, apie tai pamiršęs, pats pradėdavo kalbą apie būtiną paramą ir kritinę pastatų būklę.
Pradėjus savo bėdas vardyti seniūnams ar kultūros darbuotojams pasakojant apie savo veiklą, kai kurie susirinkusieji neiškentę replikavo, kad ne tam šimtas žmonių susirinko, jog vieno bėdų klausytų.
KAIP GAUTI PINIGŲ
Užlieknės bendruomenės pirmininkas Petras Daiginas mero pavaduotojui padovanojo muštynių įrankį – tokį, kokį į šokius atsineša kaimo jaunimas. Jis akcentavo būtinybę susirūpinti žmonių saugumu kaime per renginius, nes su agresyvių jaunuolių problema susiduria ne tik užliekniškiai.
Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė pritarė, sakydama, kad dažnai kultūros darbuotojai paliekami vieni ir jų saugumu niekas nesirūpina.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Jonas Jurkus dalijo patarimus, kaip būtų galima gauti pinigų. Buvęs parlamentaras siūlė artėjant kaimo jubiliejui paramos prašyti iš Vyriausybės rezervo. Kitas galimas pajamų šaltinis – valstybės biudžeto perskirstymas. J. Jurkus tokiais atvejais siūlėsi tarpininkauti.
UŽDAVĖ NAMŲ DARBŲ
Sedos bendruomenės pirmininko pavaduotoja Genoveita Gricienė teiravosi, kiek kultūros centrų numatyta palikti pagal kultūros įstaigų pertvarkos planą. Kultūros skyriaus vedėja prašė siūlyti savo būsimos veiklos modelius, o ne laukti sprendimų „iš aukščiau“.
V. Bugnevičius susirinkusiesiems uždavė „namų darbų“: pamąstyti apie kultūros namų pavaldumą, finansavimą, darbuotojų kvalifikaciją ir pan.
Sedos kultūros namų vadovas Gintautas Griškėnas siūlė rajono vadovams verčiau atvažiuoti į vietą ir aiškintis situaciją bei išklausyti pasiūlymų. Kiek anksčiau J. Jurkus minėjo, kad Švietimo, kultūros ir sporto komitete nuspręsta aplankyti kiekvieną kaimo bendruomenę.
NESUPRATO, KO NORĖTA
Po susirinkimo pašnekinti sediškiai sakė taip ir nesupratę, ko buvo kviesti. „Gal dėl to, kad kažkas pasidėtų pliusiuką?“ – svarstė jie. Laikas per daug brangus, kad eilinį kartą galėtum klausytis kitų dejavimo. Pašnekovai stebėjosi, kad komiteto pirmininkė nežino, kas yra projektų finansavimas.
G. Gricienė replikavo, kad kalbėta visai ne apie tai, kas planuota, ir kad valdininkai greičiausiai patys nežino, ko nori. Abejonių jai sukėlė ir tai, ar valdžios vyrai susipažinę su pačių vardytais įstatymais.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
