Kultūros vakare kalbėta ne tik apie Šatrijos Raganos sukaktį: čia apibendrintos keturių skirtingų amžių rašytojų sąsajos. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
[nggallery id=103 template=caption]Minint Židikuose gyvenusios rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 135-erių metų sukaktį, į Mažeikius suvažiavo jos kūrybą tyrinėjantys mokslininkai.
Kultūros vakarą jie skyrė keturių rašytojų – Maironio, Jurgio Matulaičio, Šatrijos Raganos ir Česlovo Milošo – kūrybai.
Žmonės grįžta prie literatūros
Į Mažeikių muziejų Šatrijos Raganos bendrijos nariai atvyko, pirmiausia aplankę Židikus – koplyčią, kur ilsisi rašytojos palaikai.
Buvo norinčiųjų Mažeikiuose susitikti su profesore Viktorija Daujotyte, tačiau ji čia nepasirodė, netikėtai užklupus ligai.
O grįžusiųjų laukė pilna Mažeikių muziejaus salė. Vienas iš svečių lektorių daktaras Mindaugas Kvietkauskas pasidžiaugė, matydamas tiek daug susirinkusiųjų paklausyti klasikos kūrybos minčių.
„Tikrai toks pat didelis įspūdis iš neseniai vykusios Vilniaus knygų mugės, kurios metu buvo pradėti Maironio metai. Pačioje didžiausioje mugės salėje trūko vietų – tiek buvo žmonių. Atrodo, kad kažkur buvo dingę tie poreikiai, kažkokie kiti dalykai buvo užgožę mūsų gyvenimus, tą grožį, kurį perteikia klasikų kūryba, sudaranti mūsų tapatybės pagrindą. Tai vėl grįžta,“ – pastebėjo lektorius.
Pranešimus paįvairino pastaruosius penkiolika metų Šatrijos Raganos keliais keliaujanti profesorė Regina Maciūtė bei koncertmeisterė Elina Maslakova – muzikės mažeikiškiams dovanojo dainų.
Sujungė keturias sukaktis
„Upės ir epai: pasakojimai apie žmones, jų laiką ir vietas“ – taip susitikimo temą apibendrino mokslininkai, Šatrijos Raganos bendrijos nariai.
Nors mažeikiškiams artimiausia Židikuose gyvenusios rašytojos sukaktis, jos atminimą puoselėjančios bendrijos pirmininkė daktarė Brigita Speičytė priminė, kad negalima užmiršti ir kitų progų.
Šiemet birželio mėnesį sukanka 25-eri metai, kaip palaimintuoju paskelbtas vyskupas Jurgis Matulaitis. Rudenį pažymima Maironio sukaktis – 150-osios gimimo metinės. Literatai negali praleisti ir Lietuvoje gimusio Česlovo Milošo šimto metų gimimo sukakties, minėtos pernai.
„Visi šitie keturi žmonės yra skirtingų kartų, skirtingų likimų, tai kas juos sietų? Jie vienas kito nepažinojo, bet jie buvo susiję su Lietuva, paliko labai ryškių liudijimų apie savo kraštą. Šia proga norėjome prisiminti, kokią žinią jie yra palikę, kad mums po jų būtų jaukiau gyventi,“ – kultūros vakarą pradėjo viešnia, kuri vėliau pristatė Maironio kūrinius.
Pristatyti mokslinius darbus – nelengva
„Didžiųjų klasikų tekstai susisiekia tarpusavyje tarsi upės, galima taip palyginti, – vėliau kolegę papildė M. Kvietkauskas. – Dažnai nesvarbu laikas, nesvarbu kartos, nesvarbu vietos. Tie žmonės tarsi susikalba tarpusavyje – vienas kitą jaučia iš skirtingų amžių. Įdomu, kad tie ryšiai yra.“
Literatūros tyrinėtojas pristatė Č. Milošo kūrybos sąsajas ir Žemaitijos kraštu.
Tuo tarpu prieš tai daktarė Ramunė Bleizgienė, parašiusi disertaciją apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios moterų rašytojų kūrybą, prisipažino, kad mokslininkams ne taip lengva savo tyrinėjimus perteikti bendrąja, populiariąja kalba.
Viešnia kalbėjo apie žmogaus gebėjimą giliai jausti – apie to meto emocinę bendruomenę. Lektorius Gediminas Mikelaitis pristatė pal. Jurgio Matulaičio nuveiktus darbus ir raštus.
Pasirodo, visus keturis mokslininkų pristatytus rašytojus vienijo gyvenimo nuostatos, noras ir gebėjimas būti su mažiausiaisiais.
