Kuopos vadui – garbingas apdovanojimas

Už ilgametę aktyvią šaulišką veiklą garbingu Lietuvos Šaulių sąjungos apdovanojimu – I laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ apdovanotas ilgametis Mažeikių 801-osios šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis. „Santarvei“ jis prisipažino, kad, prieš beveik tris dešimtmečius tapęs mažeikiškių šaulių vadu, nesuprato, ką reikės daryti, kokia veikla jo laukia.

Viliojo karinė veikla

Už sąžiningą, uolų pareigų atlikimą bei svarų asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą apdovanotas mažeikiškis teigė, kad prieš 28 metus jo įsiliejimą į šaulių gretas lėmė daug aplinkybių. Viena iš jų buvo ta, kad, baigęs Kauno politechnikos institutą, kartu įgijo karinį laipsnį ir susipažino su karine struktūra.
„Mane viliojo karinė aplinka – ginkluotė, technika, o 1992 metais, kai jau dvejus metus veikė Lietuvos Šaulių sąjunga, į jos veiklą įsijungė tokie šalies patriotai kaip Liudas Raudonis ir Ildifonsas Bičkus. Kai atėjau į šią sąjungą, tada Mažeikių kuopoje buvo apie 70 šaulių, beveik visi suaugę, nemažai iš jų – buvę partizanai, tremtiniai. Dabar didesnę dalį šaulių sudaro jaunimas, praeities skausmo banga jau yra kiek nurimusi, tačiau mes savo veikla vis primename ir neleidžiame užmiršti, kokias kančias kentėjo mūsų Tėvynė“, – sakė pašnekovas.
Tų pačių metų vasarą Kretingoje P. Trakinis Telšių vyskupo Antano Vaičiaus akivaizdoje priėmė šaulio priesaiką, o po kelių mėnesių rinkimų metu iš kelių kandidatų jis buvo išrinktas Mažeikių šaulių kuopos vadu.

Jaunimas nori bendrauti

Šiuo metu Žemaitijos 8-osios šaulių rinktinės Mažeikių 801-ąją kuopą sudaro 8 būriai – 7 jaunųjų šaulių būriai, kurie vienija apie 200 jaunuolių, ir vienas šaulių būrys, kuriame pagal sąrašą yra 50 mažeikiškių. Aktyvių šaulių, kurie dalyvauja renginiuose, kiek mažiau.
„Kuo ši veikla traukia jaunimą? Pirmiausia – ginklais. Jie gali pašaudyti ir iš tikrų ginklų, varžybose – iš pneumatinių, o kuriam jaunuoliui to nesinori? Vyksta keturių pakopų jaunųjų šaulių stovyklos, kur gaunami ženkliukai, išmokstama gyventi spartietiškai, susipažįstama su drausme, įgyjama išgyvenimo įgūdžių, o kur dar pasibuvimas su bendraamžiais, įvairūs nuotykiai“, – mintimis, kuo organizacija žavi jaunuolius, dalijosi rajono šaulių vadas.
Taip pat jaunuosius šaulius traukia naktiniai žygiai, naktinės stovyklos. Pasak P. Trakinio, į šias stovyklas anksčiau buvo sunku surinkti narius, o dabar norintieji jose dalyvauti konkuruoja tarpusavyje. Stovyklos tampa vis įvairesnės ir turiningesnės.
Jaunimą žavi ir tai, kad šauliai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene – galima patekti į ekskursiją po šalies kariuomenės laivus ar lėktuvus, net ir į Karo muziejų, atvykus šaulių grupei, ekskursija – nemokama.

Padėjo karantino metu

Kalbėdamas apie karantino laikotarpį, visų trijų laipsnių Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklo kavalierius prisipažino, kad iš pradžių, kai buvo draudžiami susibūrimai, veikla buvo kiek apstojusi. Po karantino „varžtų“ atleidimo jaunimas jau vyko į naktinius žygius Daubariuose, tvarkytas Miliuose esantis partizanų bunkeris.
„Surengėme budėjimą Telšiuose esančiame mobiliajame punkte, kur mūsų šauliai patikrindavo atvykstančiųjų dokumentus, sutikrindavo sąrašus, nukreipdavo, kur toliau judėti. Į Telšius vyko tik savanoriai, buvo sudaryta keturių šaulių pamaina, kuri pasikeisdama budėdavo po keturias valandas“, – pasakojo kuopos vadas.
Neliko nuošalyje ir Mažeikiai – čia budėdavo tiek jaunieji šauliai, kurie jau yra sulaukę pilnametystės, tiek vyresnieji. Jie stebėjo padėtį miestiečių lankymosi vietose, prižiūrėjo, kaip laikomasi karantino reikalavimų. Pasak P. Trakinio, iš pradžių gyventojai į šaulius žiūrėjo su šypsena, vėliau suprato, kad pandemija – ne juokas ir elgėsi gana tvarkingai. Nors šauliai turėjo tiesioginį ryšį su mieste budinčiais policijos ekipažais, juo pasinaudoti neteko.

Atkuria istorinę atmintį

Vienu iš pagrindinių tikslų šauliai laiko mūsų šalies istorijos tarpsnio – partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę, atminimo įamžinimą. Šiuo metu Mažeikių rajone yra įamžintos 9 partizanų žūties vietos, atkurta partizanų slėptuvė. Didelį darbą, atkuriant istorinę atmintį, atliko amžinybėn išėję Albertas Ruginis ir Algimantas Muturas, ilgametis šaulys Alfonsas Degutis.
„Surasti žūties vietas ir pastatyti paminklą nėra jau taip paprasta – tenka važinėti po apylinkes, apklausti gyventojus. Jų pasakojimai skiriasi – vieni parodo vieną vietą, kiti – kitą, tenka daug dirbti – lyginti, ieškoti. O laikas vis bėga, gyvieji praeities liudininkai išeina amžinybėn“, – pastebėjo kuopos vadas.
Šiuo metu planuojama paminklu pagerbti dar vieną partizanų žūties vietą, esančią Sovaičiuose. Pašnekovas spėjo, kad tokių vietų mūsų rajone yra ir daugiau, kai tik šauliai apie ją sužinos, bandys aiškintis aplinkybes.

Laukia įvairūs renginiai

Kalbėdamas apie ateitį, kuopos vadas pasidžiaugė aktyvu – būrių vadais Rima Skrodenyte, Stasiu Pauliuku, Gintaru Žiauga, Gražina Mitkuviene, Antanu Šliažu, šauliu Petru Kekiu. Jie aktyviai prisideda prie turiningos jaunųjų šaulių veiklos, nestokoja idėjų, ugdo juos patriotiškumo dvasia.
„Per karantiną buvome truputį išsiblaškę, tačiau, jau minint Vilties ir gedulo dieną, pražygiavome rikiuote. Birželio 27-ąją, kai Kaune vyks Lietuvos Šaulių sąjungos vado pasikeitimo ceremonija ir sąjungos įkūrimo minėjimas, į jį galės vykti visi pageidaujantys. Kartu paminėsime Liepos 6-ąją –Valstybės dieną, Rugpjūčio 23-iąją – Juodojo kaspino dieną, Milių partizanų bunkerio dešimtmetį. Iki to laiko dar esame suplanavę sutvarkyti bunkerio laiptus, paruošti naują ekspoziciją, jaunimas dalyvaus įvairiose pakopinėse stovyklose, naktiniuose žygiuose“, – apie artimiausius darbus kalbėjo P. Trakinis.
Kiekvienais metais sudaromi kuopos veiklos planai, kuriais ir vadovaujamasi. Pašnekovas apgailestavo, kad šiais metais balandį turėjęs vykti šaudymas iš ginklų poligone dėl karantino neįvyko, tikimasi, kad vėliau pavyks surengti neeilines šaudymo pratybas.

Problemos – kasdienės

Anksčiau turėję savo ginklinę, mažeikiškiai šauliai, pastatą perėmus Savivaldybei, ginklus išvežė saugoti į Telšius. Šiuo metu patalpų jie neturi, kaip ir anksčiau, renkasi vasarą prie pastato J. Basanavičiaus gatvėje. Sprendžiamas klausimas dėl patalpų, kuriose galėtų rengti susirinkimus, kuopa galimai įsikurs Laisvės gatvėje.
Nors Mažeikių šaulių kuopa ir turi ugniagesių automobilį, tačiau šiuo metu komanda iširusi, jeigu atsiras norinčiųjų vėl ją atkurti, bus pritraukiamas jaunimas.
O pasigirti mažeikiškiai šauliai turi kuo – kuopoje yra Garbės sargybos skyrius. Toks skyrius, ko gero, yra vienintelis visoje Lietuvos Šaulių sąjungoje.
„Tų problemų yra, tačiau jos kasdieniškos. Štai buvo problemų dėl uniformų įsigijimo, pavyko sutvarkyti finansavimą, ir problemos nebeliko. Visos problemos yra išsprendžiamos, kai turiu tokius entuziastingus pagalbininkus“, – džiaugėsi ilgametis šaulys.