Likus metams iki šios Savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos, kai kurie politikai nebesislapstydami sprendžia savo privačius bei su jų įmonėmis susijusius klausimus. Ypač tai išryškėjo paskutiniuose Tarybos ir Ekonomikos, finansų bei vietinio ūkio komiteto posėdžiuose.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius pripažįsta nuolat jaučiantis politikų spaudimą, o meras Vilhelmas Džiugelis džiaugiasi, kad dabar Taryboje „viskas subalansuota“. 
KAM NAUDINGA
ROTACIJA?
Ketvirtadienį vykusio Tarybos posėdžio pagrindiniai klausimai buvo susiję su pačiais Tarybos nariais: iš Žemės ūkio rėmimo fondo lėšų norėta apmokėti už apylinkių seniūnams skirtų mašinų „Škoda“ nuomą (naujuosius automobilius turėtų aptarnauti Tarybos nariui Zenonui Ramonui priklausanti įmonė „Tripletas“), „Mažeikių šilumos tinklams“ (Taryboje ši bendrovė turi net du atstovus) skirta 1,5 mln. litų.
Taip pat Tarybai pristatytas projektas dėl daugiabučių bendrabučio tipo gyvenamųjų namų elektros tinklų rekonstrukcijos (Ekonomikos komitete užsiminta, kad darbus turėtų administruoti Mažeikių butų ūkis, kurio direktorius Vidmandas Stonkus).
Kadangi iš viso Taryboje buvo svarstyta 32 klausimai (daugiausia procedūriniai, pavyzdžiui, nuo šiol Gabijos gimnazija rašoma be kabučių), Tarybos narių interesai nebuvo tokie ryškūs. Ir labai greitai sprendžiami…
Tačiau prieš tai vykusiame Ekonomikos, finansų bei vietinio ūkio komiteto posėdyje jie buvo akivaizdūs – komiteto nariai aktyviai siūlė spręsti jiems rūpimas problemas, o kai kurie sprendimai buvo priimti be iš anksto parengtų sprendimo projektų (to reikalauja Tarybos reglamentas). Pavyzdžiui, nutarta siūlyti Tarybai skirti 1,5 mln. litų dotaciją „Mažeikių šilumos tinklams“, nors šis klausimas net nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę.
Komiteto nariai Jonas Jurkus bei Rimantas Norkus (abu yra „Mažeikių šilumos tinklų“ darbuotojai) energingai visus įtikinėjo, kad ši dotacija yra būtina mažeikiškiams. Pasak jų, pinigai bus naudojami kondensaciniam šilumokaičiui statyti. Šis prietaisas sumažintų oro taršą bei kuro sąnaudas.
Beje, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius J. Jurkus visai neseniai tapo Ekonomikos, finansų bei vietinio ūkio komiteto nariu. Prieš tai jis dirbo Švietimo, kultūros ir sporto komitete.
„Santarvei“ J. Jurkus teigė, kad jo perėjimas iš vieno komiteto į kitą nėra susijęs su „Mažeikių šilumos tinklams“ rūpimu klausimu. Anot jo, kiekvienas Tarybos narys turėtų laikytis rotacijos principo ir kiekvienais metais padirbėti vis kitame komitete.
TĘSTINUMU NE VISADA
SUINTERESUOTI
Ekonomikos, finansų bei vietinio ūkio komiteto posėdžiui pirmininkavęs vicemeras Kęstutis Slavinskas sakė pasigendąs ataskaitų, kaip panaudojami pinigai.
„Pinigus vis skiriame ir skiriame… Ir nebežinome, kiek kainuoja viena kilovatvalandė. Gavusi pinigus, įmonė su jais tvarkosi kaip nori“, – sakė vicemeras.
„Santarvei“ K. Slavinskas sakė suprantąs kondensacinio šilumokaičio naudą, tačiau abejojąs tuo, ar Taryba sulauks ataskaitos.
„Iš principo esu prieš tai, kad skiriamos dotacijos, o paskui nežinoma, kiek kainuoja šiluma, vanduo. Tokia Taryboje įsivyravusi praktika man nėra priimtina. Tačiau ji tokia yra“, – sakė liberalcentristas.
Tikslios išlaidų sąmatos pasigedo ir Naujosios sąjungos (liberalcentristų) frakcijos nariai, susilaikę balsuojant dėl lėšų skyrimo „Mažeikių šilumos tinklams“. Mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius sakė, kad jų frakcijai kyla abejonių dėl to, ar tikslingai bus panaudoti pinigai.
„Niekas nekalba apie tai, kokią įtaką kainai už šilumą turės šio prietaiso statyba, nepateikiama tiksli išlaidų sąmata“, – kalbėjo V. Bugnevičius.
Meras V. Džiugelis „Santarvei“ sakė, kad reikėję skirti dotaciją „Mažeikių šilumos tinklams“. Pasak jo, tai – investicinė pagalba rajono gyventojams.
„Ir ataskaita turės būti. Manau, kad visuomet yra tęstinumas. Praktika rodo, kad ir kitai kadencijai yra išrenkami tie patys politikai. Vadinasi, Šilumos tinklų vadovai kitos Tarybos nariams turės atsiskaityti, kur padėjo tuos pusantro milijono“, – teigė meras.
„Santarvė“ merui priminė, kad mūsų rajono valdžia ne visada suinteresuota tuo tęstinumu. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus (tada iki rinkimų taip pat buvo likę metai) tuometinis meras B. Kryžius (jam pritarė Taryba) rengėsi statyti kietųjų buitinių ir pramoninių atliekų (KBPA) utilizavimo gamyklą. Tada iš Gamtos apsaugos fondo buvo pervesta 200 tūkst. litų įmonei „Datex International Systems LLC“, turėjusiai parengti fabriko techninį ekonominį pagrindimą ir verslo planą. Tačiau iki šiol nėra nei pagrindimo, nei fabriko.
„Žinau, kad Kryžius dėl to turėjo nemalonumų – jis ne kartą bendravo su STT. Tačiau aš nieko konkretaus nežinau“, – sakė V. Džiugelis.
„Šilumos tinklai nėra fabrikas. Jo statyti nebereikia. O šis prietaisas tikrai bus“, – gynėsi B. Kryžius.
SOCIALINĖ PROBLEMA?
Ekonomikos komitete taip pat buvo pristatytas daugiabučių bendrabučio tipo gyvenamųjų namų elektros tinklų rekonstrukcijos klausimas. Komiteto narys, UAB „Mažeikių butų ūkis“ direktorius Vidmandas Stonkus sakė, kad tai – didelė socialinė problema. Bendrabučių gyventojai yra nepatenkinti elektros apskaitos tvarka jų namuose. Čia vidaus elektros tinklas ir įrenginiai yra sumontuoti taip, jog neįmanoma atskirai apskaičiuoti elektros energijos suvartojimą butuose ir bendrosiose patalpose – virtuvėse, tualetuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.
Anot V. Stonkaus, būtina sumontuoti elektros skaitiklius kiekviename bute. Kadangi bendrabučiuose gyvena daug socialiai remtinų, už komunalines paslaugas nemokančių žmonių, dalį išlaidų turėtų dengti Savivaldybė.
„Tuose bendrabučiuose didžiulė betvarkė. Ten iki nelaimės – vienas žingsnis. Gyventojai vienas iš kito vagia elektrą, kada nors gali ir nutrenkti“, – piešė situaciją direktorius.
B. Kryžius papasakojo apie vykusias derybas su akcinės bendrovės „VST“ vadovais. Šiam tikslui jie ketina skirti 70 proc. reikiamos sumos. 20 proc. (apie 160 tūkst. litų skirtų Savivaldybė), o 10 proc. turėtų padengti gyventojai.
K. Slavinskui pasidomėjus, kas bus darbų rangovai, Savivaldybės administracijos direktorius sakė, jog tuo turėtų užsiimti „Mažeikių butų ūkis“ bei „Tavo pastogė“. V. Stonkus dėl to neprieštaravo.
Vėliau B. Kryžius (buvęs Mažeikių butų ūkio direktoriaus pavaduotojas) šių žodžių išsigynė. „Santarvei“ jis teigė, kad bendrabučius prižiūri „Mažeikių butų ūkis“ bei „Tavo pastogė“, todėl šios įmonės turėtų prižiūrėti, kaip vykdomi darbai.
„Nematau jokios naudos butų ūkiui. Mes esame pripratę, kad galbūt galima pasipelnyti iš valstybės pinigų. Tačiau čia jokio pasipelnymo nebus, nes didžiąją dalį lėšų skiria privati bendrovė“, – tikino Savivaldybės administracijos direktorius.
„Santarvė“ domėjosi, kodėl Savivaldybė ketina skirti lėšų privačios bendrovės – „VST“ – problemoms spręsti, kai tuo tarpu nesurandama pinigų keturis mėnesius tamsoje skendinčiam Leckavos kaimui apšviesti. B. Kryžius teigė, kad Savivaldybė skiria šimtus tūkstančių litų Mažeikių rajono gatvėms apšviesti. Pavyzdžiui, sutvarkytas Laisvės gatvės apšvietimas.
KIENO INTERESAS?
Akcinės bendrovės „VST“ Mažeikių skyriaus viršininkas Arvydas Šemeta „Santarvei“ teigė, kad Savivaldybė skirtų lėšas ne privačiai bendrovei „VST“, bet gyventojams, kuriais savivalda įsipareigoja rūpintis.
„Namo vidaus tinklai yra ne bendrovės „VST“, bet gyventojų nuosavybė. Norint įrengti individualius elektros apskaitos prietaisus, kurie fiksuotų butuose suvartojamos elektros energijos kiekį, ir pagal juos atsiskaityti su energijos tiekėju, būtina atlikti viso namo vidaus elektros tinklų rekonstravimo darbus. Norint atlikti tokius darbus, reikia išspręsti finansavimo galimybes“, – aiškino viršininkas, kurio nuomone, rangovai turėtų būti parenkami konkurso būdu.
Vicemeras K. Slavinskas prisipažino mažai domėjęsis šiuo klausimu. Anot jo, akivaizdu, kad tai – akcinės bendrovės „VST“ interesas, todėl ji ir turėtų finansuoti.
„Kita vertus, bendrabučiuose yra betvarkė. Vadinasi, tai turi ryšį su socialiniais sluoksniais. Ar tai nėra savivaldos interesas? Reikia padėti bendrabučiuose gyvenantiems žmonėms. Nemanau, kad tai nėra teisinga kitų socialiai remtinų žmonių atžvilgiu. Skirtingi tos „teisybės neteisybės“ suvokimai. Bet apskritai sutinku, kad čia finansiniai dalykai yra susiję su Vakarų skirstomaisiais tinklais“, – kalbėjo K. Slavinskas.
Politikas prisipažino nesigilinęs į projekto detales ir nežinąs, kas turėtų būti darbų užsakovai bei rangovai. Jo nuomone, tuo tikriausiai turėtų užsiimti butų ūkis, nes bendrabučiuose nėra namų bendrijų.
Tęsinys kitame numeryje
