Kūrybinis išbandymas – padirbėti Česlovo Kontrimo stiliumi arba surasti savąjį

Mokytojas metodininkas Raimondas Milėška – vienas iš metodinės-praktinės konferencijos „Liejasi spalvos“ organizatorių.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija – seniausia mokykla mieste – saugo ir aktualizuoja šimtmečio istoriją. Joje mokėsi ir dirbo nemažai iškilių asmenybių: mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų.
Norėdama mažeikiškiams priminti visai šaliai žinomas asmenybes mokyklos bendruomenė kaskart pakviečia jaunimą įsijungti į renginius, kurie ne tik pasakoja apie kraštiečius, bet ir įvairiais būdais leidžia prisiliesti prie jų darbų, nuopelnų, vertybių.

Tokio tikslo siekė gimnazijos dailės mokytoja ekspertė Asta Milėškienė ir mokytojas metodininkas Raimondas Milėška, surengę rajoninę metodinę-praktinę konferenciją „Liejasi spalvos“. Ji skirta paminėti buvusio gimnazijos dailės mokytojo, akvarelisto Česlovo Kontrimo veiklą bei kūrybą, o taip pat – populiarinti garsaus kraštiečio mėgtą akvarelės techniką.

Atsiliepė labai aktyviai

Antradienį į konferenciją buvo pakviesti bendrojo ugdymo mokyklų dailės mokytojai, pedagogai, dirbantys pagal neformaliojo ugdymo programas, ir jų mokiniai. Organizatoriai paprašė suburti 4–6 mokinių komandas. Į šį kvietimą atsiliepė Mažeikių Gabijos, Sedos Vytauto Mačernio, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijų ir renginio šeimininkų komandos, o taip pat mokiniai ir mokytojai iš Pavasario, Kalnėnų, „Ventos“ progimnazijų, Moksleivių namų, Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro.
Konferencijos programoje buvo numatytas pranešimas apie dailininko kraštiečio kūrybinį palikimą, edukacinės veiklos su akvarele, kūrybinė veikla komandose pagal duotas temas, darbų pristatymai ir paroda.

Asta Milėškienė ruošiasi edukacijai – demonstruoti akvarelės liejimo techniką.

Pasak A. Milėškienės, dalyvių susirinko būtent tiek, kiek galėjo sutalpinti renginio organizatoriai, kiek buvo paruoštų darbo vietų – aštuonios komandos, akvareles liejo 56 mokiniai.
Dailės mokytojai R. Milėška, A. Milėškienė, Aleksandras Novakas pravedė edukacines pamokas – tiesiogiai pademonstravo akvarelės technikas, jas liedami mokinių akivaizdoje.
Dalyvių teigimu, tai buvo įdomu ir naudinga, nes mokytojai kartu pademonstravo ir savo akvarelės valdymo techniką.

Komandoms buvo pateiktos šios kūrybinės temos: Mano miestas, miestelis; Metų laikai; Fantazijos; Mamos portretas; Peizažas prie Ventos upės; Spalvos liejasi laisvai; Tapau, kaip Česlovas Kontrimas; Natiurmortas; Laisva tema.

Ir darbinis, ir pažintinis efektas

Renginio sumanytoja ir organizatorė A. Milėškienė „Santarvei“ sakė, kad kai kurias temas buvo nutarta tiesiogiai susieti su Č. Kontrimo kūryba, nes dailininkas paprastai vaizdavo savo gimtąjį kraštą, jo gamtą.
„Paprašėme Mažeikių muziejaus vyriausiojo muziejininko Vytauto Ramanausko ne tik pristatyti šią iškilią asmenybę, bet ir parodyti mokiniams originalių Kontrimo darbų, jų muziejus turi. Pranešimas buvo labai informatyvus ir įdomus, su nuotraukomis iš fondų. Daug sužinojome apie dailininko atsiradimą Mažeikiuose, darbą Mažeikių gimnazijoje, čiurlioniečių dailės būrelio įsteigimą ir veiklą. O vienuolika originalių šio autoriaus darbų – lyg nedidelė paroda, leidusi visiems pajusti įvairias Kontrimo nulietų akvarelių nuotaikas“, – pasakojo mokytoja.

Moksleiviams teko įsitikinti, kad akvarelė – viena sudėtingiausių, tačiau labai išraiškingų tapybos technikų.

Organizatoriai, pateikdami kūrybinių darbų užduotis, atsižvelgė ir į dalyvių amžių, ir į tai, kas būtų ne per sunku atlikti mokiniui. Stengtasi nenutolti ir nuo šių dienų konteksto, todėl mokytojai pristatė kitas akvarelės technikas, ne tik tradicinę, kurią naudojo Č. Kontrimas.
Komandos, atlikusios kūrybinius darbus, juos pristatė.

Sukakčiai – dar vienas renginys

Iki šių metų gegužės tęsiasi dailininko 120-mečiui skirti renginiai. Pernai juos organizavo ukriniškiai – Dapšių kaime, Č. Kontrimo gimtinėje, buvo surengtas įsimintinas akvarelės pleneras.
Ši konferencija taip pat prisidėjo prie kraštiečio kūrybos ir jo pamėgtos akvarelės technikos aktualizavimo.
A. Milėškienė dėkojo kolegoms, palaikiusiems šią idėją: A. Novakui, I. Muturei, R. Lupeikienei, I. Lileikienei, J. Liaudanskienei, I. Šilinskaitei, E. Baltrušaitienei, I. Miltakienei.

Česlovas KONTRIMAS. Biografijos faktai
Tapytojas, akvarelistas, pedagogas Česlovas Kontrimas gimė 1902 m. gegužės 23 d. Dapšių kaime, Židikų valsčiuje.
Mokydamasis Liepojos gimnazijoje Č. Kontrimas domėjosi daile, įgijo jos pagrindų. Po Pirmojo pasaulinio karo kraštietis grįžo į Dapšius – mokė vaikus rašto ir piešimo.
Sulaukęs septyniolikos metų, Č. Kontrimas tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. 1921 m. mokėsi Telšių gimnazijoje, artimai bendravo su filosofu ir rašytoju Vydūnu, parengė jo dramos spektaklio scenovaizdį. 1922–1929 m. Kauno meno mokykloje studijavo grafiką pas Adomą Galdiką. Dailininkas Kajetonas Sklėrius Č. Kontrimą paskatino lieti akvareles.
1923–1945 m. jis dėstė piešimą Kauno, Pasvalio, Mažeikių, Telšių mokyklose. 1940–1945 m. dirbo Mažeikių gimnazijoje, vadovavo gimnazijos M. K. Čiurlionio dailės būreliui.
Č. Kontrimas – Kauno vidurinės dailės mokyklos, dabartinės Dailės gimnazijos įkūrėjas, organizatorius ir pirmasis direktorius. Jis dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje. Kaune su pertraukomis gyveno ir kūrė daugiau nei 60 metų, 1986 m. persikėlė į Vilnių. Mirė 1989 m. gegužės 27 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Č. Kontrimas nuo 1926 m. dalyvavo parodose: Kaune (1939, 1972, 1977, 1982), Vilniuje (1962), Šiauliuose (1982), jis surengė apie 100 individualių akvarelės ir ekslibrių parodų. Dailininko palikimas – apie 2000 akvarelių – daugiausia peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų, portretų, apie 400 ekslibrių. Kraštietis kūrė scenografijas Telšių teatro spektakliams, parašė straipsnių dailės klausimais.
Ilgus metus Č. Kontrimas buvo bene vienintelis dailininkas Lietuvoje, pasišventęs akvarelės menui. Dažnesnės temos – gamtos panoramos, senieji paminklai, gimtosios Žemaitijos vaizdai. Nutapė Simono Daukanto, Vydūno, Maironio portretus.
Č. Kontrimo kūrinių yra įsigiję žymiausi Lietuvos muziejai, privatūs asmenys, užsienio kolekcionieriai. 1930 m. pirmąją menininko akvarelę įsigijo poetas ir kunigas Maironis.
Mažeikių krašto enciklopedijoje minima, kad Č. Kontrimas paliko nemažai rašytinės medžiagos. Įdomi jo dokumentinė gimtojo kaimo kronika. Rankraščiuose liko atsiminimai apie tarpukario Lietuvą, žymiausius kultūros žmones. 1990 m. dalis šių memuarų buvo išspausdinta Mažeikiuose.
Medžiagą memuarams Č. Kontrimas rinko nuo pat jaunystės. Tai – datuoti dienoraščiai, kelionių įspūdžiai, dokumentinė bei fotomedžiaga. 1960 m. jis ėmėsi rašyti išsamius memuarus – „Gyvenimo kelionė“. Tai – bent 10 tomų rankraščių su paties Č. Kontrimo iliustracijomis bei fotografijomis. Rankraščiai apima ne tik dailininko gyvenimo ir kūrybos kelią, bet ir ištisą istoriją apie gimtąjį kaimą, Kauno meno kūrimosi istoriją, jo paties pedagoginę veiklą. Aprašomi amžininkai, su kuriais jam teko bendrauti ar susirašinėti, – žymūs Lietuvos žmonės.
Mažeikių muziejus savo saugyklose turi originalių Č. Kontrimo darbų. Prieš dvejus metus dailininko artimieji muziejui perdavė mūsų kraštiečio archyvą.

„Akvarelė šiandien labiau naudojama jaunesnio amžiaus vaikų grupėse. Vyresnėse klasėse ją keičia guašas, akrilas… Kita vertus, akvarelė – viena sunkiausių tapybos technikų, profesionaliai akvarelei įsisavinti prireikia daug laiko ir darbo.
Ši konferencija parodė, kad populiarindami šią techniką mes einame teisingu keliu – mokinių įsitraukimas, atliktų darbų įvairovė ir kokybė tikrai nudžiugino“, – kūrybinio ir edukacinio sumanymo rezultatus apibendrino dailės mokytoja ekspertė A. Milėškienė.
Nuotraukos iš organizatorių archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto