Kviečia diskutuoti apie Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimus

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę ir suinteresuotas institucijas susipažinti su Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimais.

Plane iki 2030 m. numatytos naujos priemonės, skirtos Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių – kiekiui mažinti, oro kokybei gerinti, greičiau pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.

Anketa – ministerijos svetainėje

Aplinkos ministerijakviečia gyventojus, socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas, verslo organizacijų, įmonių atstovus, ekspertus, valstybines įstaigas, mokslo ir studijų institucijas siūlyti papildomas konkrečias priemones, kartu pateikiant argumentuotą nuomonę dėl jų įtraukimo į Nacionalinį oro taršos mažinimo planą.

Tam organizuojama viešoji konsultacija, kuri vyks apklausos forma. Pasiūlymus galima teikti iki kovo 15 d. užpildant anketą. Taip pat juos galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki kovo 15 d.

Pateikti siūlymai bus apibendrinti, apsvarstyti darbo grupėje. Įvertinus jų poveikį, naudą nacionaliniu mastu išmetamo teršalų kiekio kuo greitesniam sumažinimui iki Lietuvai nustatytų tikslų, į juos bus atsižvelgta tikslinant plano projektą.

Susipažinti su Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimais ir išreikšti savo nuomonę galima aktyvavus pranešime „Kviečiame išsakyti nuomonę apie siūlomus Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimus“ (aplinkos ministerijos svetainė – https://am.lrv.lt/lt/ ) esančias nuorodas.

Priemonės bus įgyvendinamos įvairiuose sektoriuose

Atnaujintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane iš viso yra 40 priemonių, apimančių taršiausius sektorius, – energetiką, žemės ūkį, pramonę ir transportą, namų ūkius. Iš jų – 33 esamos,  7 – naujos priemonės.

Viena iš naujų priemonių – įgyvendinant naujas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje nuostatas nuo 2030 m. planuojama nustatyti griežtesnes oro kokybę atspindinčių rodiklių – kietųjų dalelių KD2,5, KD10, azoto dioksido, sieros dioksido, sunkiųjų metalų normas.

Pavyzdžiui, siūlomos dvigubai griežtesnės kietųjų dalelių, azoto dioksido kalendorinių metų ribinės vertės, naujai įvedama sieros dioksido kalendorinių metų ribinė vertė. Griežtinamos sieros dioksido ir kietųjų dalelių (KD10) paros ribinės vertės ir mažinimas leistinas viršijimų skaičius, įvedamos paros ribinės vertės azoto dioksidui ir kietosioms dalelėms (KD2,5), siektinos sunkiųjų metalų vertės keičiamos į ribines vertes.

Mažinant žemės ūkio skleidžiamą taršą amoniaku siūloma Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių projektavimo taisykles papildyti pažangiausiais techniniais, technologiniais ir aplinkosauginiais sprendimais, leidžiančiais sumažinti oro taršą amoniaku bei ūkinėje veikloje susidarančiais kvapais.

Taip pat numatoma organizuoti žemės ūkio subjektams mokymus, kaip skaičiuoti ir taikyti maisto medžiagų balansą, kad būtų užtikrinti augalų poreikiai ir palaikomas dirvožemio derlingumas, stiprinti naudojamų azoto trąšų, įskaitant azotą iš mėšlo ir srutų, apskaitos kontrolę.

Griežtėja reikalavimai

Savivaldybėms ketinama suteikti teisę pačioms nusistatyti civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo tvarką ir kontroliuoti, kaip jos laikomasi.

Ribojant fejerverkus tikimasi sumažinti išmetamus azoto oksidų, kietųjų dalelių, sieros dioksidų kiekius.

Siūloma, kad kelių transporto priemonių padengimo danga, kai tai yra transporto priemonės remonto, konservavimo arba apdailos darbų dalis, veiklą vykdantys ir suvartojantys daugiau nei 0,5 tonos organinio tirpiklio per metus ūkio subjektai turėtų laikytis tam tikrų reikalavimų.

Tai yra, įregistruoti organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, vykdyti kasmetinę organinių tirpiklių sąnaudų apskaitą ir į aplinkos orą išmetamų nemetaninių lakiųjų organinių junginių stebėseną, neviršyti į aplinkos orą išmetamų jų ribinių verčių. Tai leis sumažinti išmetamus nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekius.

Norint sumažinti azoto oksido ir smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus siūloma nustatyti, kad senesnės kaip 20 metų konfiskuotos transporto priemonės, parduodamos aukcione, būtų pripažįstamos atliekomis ir utilizuojamos.

Tęs sėkmingas taršos mažinimo priemones

Naujas priemones pasiūlė darbo grupė, sudaryta iš Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijų, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Aplinkosaugos koalicijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.

Pakeitus Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, numatoma tęsti ir šiuo metu taikomas sėkmingas priemones – modernizuoti daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatinti įsigyti mažiau taršias transporto priemones įskaitant elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skirti investicinę paramą biometano gamybos ir biodujų valymo įrenginiams įrengti, gyventojus skatinti keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius.

Plano uždavinius įgyvendinti padės šiuo metu taip pat atnaujinamo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonės – 63 esamos ir 24 planuojamos. Siekiant nekartoti NEKSVP suplanuotų priemonių, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateikiamos tik nuorodos į jas.
Pakeistą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą tvirtins Vyriausybė.