Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Stairway To Heaven… Bet tai nebus pasakojimas apie legendinės roko grupės „Led Zeppelin“ 1971 metų dainą „Laiptai į dangų“. Mes tiesiog trumpai pakalbėsime apie žemiškus laiptus.
Kai gimstame, mus tėvai pastato ant pirmo gyvenimo laipto, o po to prasideda gyvenimas ir mes į jį kopiame kiekvienas savo laiptais…
Daugiausia pasaulyje (ne išimtis ir Mažeikiai) yra karjeros laiptų, ir kiekvienas stengiasi užkopti ant kuo aukštesnio laiptelio, kartais net pastumdamas kitą (žinoma, netyčia). Bet būna, kad kitiems reikia padėti ar tiesiog kartais užtempti ant karjeros laiptų… kaip kokį besiasfaltuojantį seniūną ar besiblaškantį politiką…
Norint pačiam kopti laiptais, reikia turėti stiprias kojas ir šiek tiek košės galvoje. Mūsų miestas lyg ir gražėja, lyg ir ne. Vaikščiojant po jį apima dvilypis jausmas – kartais jautiesi ponas, kartais – vargšė tarnaitė, priklausomai nuo to, kokius miesto „aksesuarus“ matai. Paradiniai jie vienoki, o užpakaliniame kieme, deja, – kitokie.
Laiptai yra kiekvieno namo puošmena tiek viduje, tiek išorėje. Įsivaizduokim, kad pas mus atvažiuoja svečių. Mes juos vedamės į namus, o jie neina. Sako: mes gal kieme pabūsim, nes jūsų laiptai visiškai sutrupėję. Kokia gėda apima šeimininką… (Arba turėtų apimti.)
O išties kaip atrodo miesto laiptai? Aš, kai pradėjau nuo Kultūros centro eiti, tai vis negalėjau atsistebėti, kokia katastrofiška laiptų būklė mūsų mieste.
Tai parodo, kad mus valdantys asmenys gatvėmis nevaikšo, nes kitaip susimąstytų apie tai, kokiais laiptais tenka lipti juos rinkusiems žmonėms. Laiptai visiškai nesaugūs pačiose judriausiose miesto vietose. Ir kas keisčiausia – tai tęsiasi metų metus. Susidaro įspūdis, kad keičiantis valdžioms sistemingai, tyčia, o gal tik iš nerūpestingumo ir neatjautos savo rinkėjui yra padaroma dar viena kliūtis ir taip nelengvame kasdieniame jo kelyje.
Dabar vasara, o kas bus žiemą? Ką čia kalbėti, kiek jau tų žiemų su nepabarstytais šaligatviais buvo ir kiek jų dar bus…
Bet gal šios nuotraukos sugėdins atitinkamus asmenis ir jie pasirūpins miestiečių ir miesto svečių saugumu. Taip norėtųsi tuo tikėti.
Virginijus SUNGAILA
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Sraipsnio autorius gali jums nepatikti, bet jis visiškai teisus…
dar Janina žinai apie tą Virgį, kiek jis čia gali rašinėti apie visus.
Virginijaus vietoje aš tave už įžeidinėjimą paduočiau į teismą. Kitas dalykas, kodėl Virginijus turi „su kelne, su skiediniu, su plokštėmis“ dirbti, kai yra tam skirti atsakingi darbuotojai.
Virgi, o kiek pats laiptų sutvarkei, su kelne, su skiediniu, su plokštėmis, ar esi gyvenime nors kartą dirbęs? Taip, mieste yra ir didesnių bėdų, tam ir bendruomenė, kad jas mažintų, bet ne tau tinginiui ir pijokui apie jas kalbėti ir rašyti.