Gabija Vasiliauskaitė filmavimo metu patirtus įspūdžius vadina įdomiais ir neįkainojamais. Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo vasario 16 dienos kino teatruose filmų mėgėjai gali pasižiūrėti lietuvišką filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“.
Istorinėje dramoje savo pėdsaką paliko ir laižuviškė Gabija Vasiliauskaitė, kuri šiuo metu mokosi vienoje Kauno gimnazijų.
Svajojo pamatyti kūrybinę virtuvę
Prieš dvejus metus G. Vasiliauskaitei už akių užkliuvo „Editos kastingo“ skelbimas, kad Kaune bus filmuojamas naujas istorinis filmas ir renkami savanoriai, norintys nusifilmuoti masinėje scenoje.
„Tai buvo laikotarpis, kai norėjau viską išmėginti. Registravausi į aktorių agentūras, nes filmuotis tikrame filme buvo mano svajonė. Nusprendžiau nedelsti ir užsiregistravau, nes labai norėjosi pamatyti filmo kūrybinę virtuvę“, – „Santarvei“ pasakojo gimnazistė.
Yra sakoma, kad kai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau šį troškimą įgyvendinti. Sėkmė lydėjo ir laižuviškę. Ji pateko tarp 300 filmuotis atrinktų žmonių. O kandidatų buvo daugiau nei 2 tūkstančiai…
Prašė elgtis natūraliai
Masinių scenų vaizdai buvo filmuojami 2015 metų vasarą Kauno Laisvės alėjoje. Pašnekovė kaip tik tą vasarą atostogavo Kaune pas seserį, tad jai nepatogumų dėl galimybės atvykti filmuotis nebuvo.
„Filmavimas truko dvi dienas – nuo septynių ryto iki šešių vakaro. Mes turėjome apsirengti aštuntojo dešimtmečio drabužiais. Buvo prašoma elgtis ir jaustis kuo natūraliau.
Ilgai tekdavo laukti, kol filmavimo komandos nariai visiems išduos drabužius, kol visi apsirengs. Bet tas laukimas nebuvo nuobodus – susipažinau su daugybe įdomių žmonių“, – sakė G. Vasiliauskaitė.
Įsijautė į laikmečio dvasią
Filmuojantis įgytą patirtį mergina vadina įdomia ir įsimintina. Masinėje scenoje dalyvaujantys žmonės turėjo eiti Laivės alėja skanduodami „Lietuva bus laisva!“
„Ši scena buvo filmuojama daug kartų. Iš pradžių pasipraktikavome šūkį skanduoti balsu. Vėliau turėjome įsijausti ir tik „žiopčioti“. Visa tai tam, kad girdėtųsi pagrindinių aktorių balsai“, – įspūdžiais dalijosi G. Vasiliauskaitė.
Filme buvo scena, kai atvažiuoja milicininkai. Aktoriai turėjo nuo jų bėgti, išsivaduoti.
Pasak pašnekovės, filmavimo aikštelė iš tikrųjų priminė 1972 metų vasarą: Laisvės alėja buvo papuošta tų metų plakatais, dramos spektaklių repertuarais.
Filmo komanda pasistengė, kad duris kuriam laikui atvertų tokios parduotuvės, kokios veikė aštuntajame dešimtmetyje.
„Na ir mes, filmo savanoriai, vaidinome įsijautę, nes įsigyvenome į tą dvasią, kuri tvyrojo 1972 metais“, – apie potyrius kalbėjo Gabija.
Paskatino pasidomėti plačiau
Neseniai aktoriai ir savanoriai buvo pakviesti į specialų filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ seansą. Filmo režisierius Donatas Ulvydas padėkojo savanoriams. Be to, buvo rodomas ir filmukas apie filmavimo užkulisius.
„Kai sužinojau apie šį filmą, domėjausi Romo Kalantos istorija. Ne kartą apie jį buvo užsiminta ir filmavimosi aikštelėje. Kai skandavome šūkius apie Lietuvą, supratau ir pajutau, kokia svarbi yra laisvė. Laisvės alėjos dekoracijos man leido pajusti sovietmečio dvasią“, – tvirtino „Santarvės“ pašnekovė.
Šis filmas gimnazistei parodė: jauni žmonės galėjo kovoti prieš sovietų valdžią ir kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės. Jį pažiūrėjusi G. Vasiliauskaitė panoro dar daugiau sužinoti apie praeitį, apie aštuntąjį dešimtmetį. Bendraudama su vyresnio amžiaus žmonėmis, mergina domėjosi, kaip jie gyveno, ką jautė, ką galvojo ir kaip kalbėjo apie išsvajotą laisvę.
„Ko gero, net ir iš mano išgirstų pasakojimų išeitų parašyti knygą“, – šypsojosi laižuviškė.
