„Paveikslų klijavimas nuveja blogas mintis, veikia raminamai“, – sako autorė A. Tupikienė. Jono STRAZDAUSKO nuotr.
Ką vieni nesigailėdami išmeta, laižuviškė Augutė Tupikienė pritaiko kurdama paveikslus. Tik gerai įsižiūrėjus supranti, kad vaizdai juose sudėlioti iš… žuvų kaulų.
Suviliojo pamatytos nuotraukos
Moteris prisipažįsta, kad klijuoti paveikslus iš kaulų sugalvojusi ne pati. Kažkada tokių kūrinių nuotraukas pamačiusi viename žurnale – jie pasirodė įdomūs, gražūs. Kaip tai daryti, aprašymo buvo ne tiek daug. Tad sumanius pačiai pabandyti, tekę pasukti galvą, kaip ką daryti.
Augutė rikiuoja savo sukurtus paveikslus – pirmasis vis tik buvęs dukros Dalios.
„Duktė grįžo (gyvena Norvegijoje – B. R.), aš jau buvau prisiruošusi žuvų kauliukų. Papasakojau apie savo sumanymą pabandyti klijuoti paveikslus, abejodama, ar išeis. Tai Dalia pati panoro išbandyti tokią kūrybą“, – pasakojo pašnekovė.
Perka lašišų rinkinius
Augutė pusiau juokais sako, kad gražiausi paveikslai būtų iš netoli jos namų esančio tvenkinio žuvų, kurių niekas nesužvejoja, kaulų. Tad tenka pirkti lašišų žuvų rinkinius. Esą jų kaulai – vieni gražiausių.
Išraiškingiausi – galvų kaulai, tačiau sunaudojami absoliučiai visi kauliukai, ašakos.
Vienam paveikslui suklijuoti gali prireikti ir kelių rinkinių – žiūrint kokią mozaiką kuri. Nes, pavyzdžiui, lašišos galvoje yra tik du Augutei labai patinkantys kauliukai…
Pasiruošimas – ilgas procesas
Paveikslų kūrimas iš žuvų kaulų – ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas. Ypač daug laiko atima pats kaulų paruošimas. Žuvį reikia apvirti, tada išimti kauliukus, juos nuvalyti, nuplauti, paskui išbalinti.
Augutė prisipažįsta ne iš karto supratusi, kaip kaulus tinkamiausiai paruošti – mokėsi iš savo klaidų.
Suklijavusi pirmą paveikslą po kurio laiko pastebėjo, kad ašakos pagelsta ir paveikslas pasidaro nebe toks gražus. Todėl norint turėti gražų paveikslą, ašakas visų pirma reikia išbalinti. Tam naudojanti vandenilio peroksidą.
„Vis tiek kai kurie kauliukai linkę gelsti. Ir po kurio laiko paveikslo vaizdas iš balto tampa spalvotas“, – jų kūrėja nesutinka, kad šitaip galbūt dar gražiau.
Lemia vaizduotė
Dėlioti ornamentus esanti malonioji kūrybinio proceso dalis. Iš kauliukų moteris ant audeklo pincetu dėlioja klijuose pamirkytus kauliukus. Paveiksluose dažniausiai atsikartoja gėlių motyvai. Juose – lelijos, tulpės, chrizantemos, gėlių puokštės. Tačiau paveiksluose iš žuvų galima išvysti ir ežiuką, žuvytes, net Augutės pasididžiavimą – malūną…
„Dažniausiai vaizdas gimsta pradėjus dirbti, analizuojant turimus kauliukus. Kiekvieną kartą norisi sukurti kažką naujo. Iš pradžių kauliukus sudėlioju be klijų, ir tik tada, kai matau tai, kas patinka, imu juos klijuoti“, – apie kūrybinį procesą pasakojo laižuviškė.
Kartais, ieškodama kūrybinių minčių, ir kokį žurnalą ar vaikišką knygutę pavartanti. Tačiau daugelis mozaikų – pačios vaizduotės vaisius.
Ruošiasi žiemos sezonui
Augutė paveikslų kūrybą atideda žiemai – kaime gyvenančiai ir ūkiškai besiverčiančiai moteriai tik tada atsiranda laisvesnio laiko.
Būsimam kūrybiniam procesui jau yra sukaupusi nemažai kauliukų. Duktė Lina ir paveikslų rėmus yra nupirkusi.
„Turėsiu daug darbo. Esu pati sau įsiskolinusi. Praėjusią žiemą gal kiek patingėjau ir savo plano neįvykdžiau“, – šypsosi pašnekovė.
Anot Augutės, žiemos vakarai ilgi, vienai būna liūdna.
„Paveikslų klijavimas nuveja blogas mintis, veikia raminamai. Įjunkstu į procesą ir užsimirštu“, – atvirauja prieš kelerius metus vyrą palaidojusi moteris. Vaikai išvažinėjo į užsienius, iš penkių, tik sūnaus Rimanto šeima įsikūrusi Mažeikiuose. Savaitgaliais dažniausiai aplanko, bet kitas dienas tenka leisti vienai.
Tai ir esanti, ko gero, ta priežastis, dėl ko ėmusis neįprastos kūrybos. O vasaros vakarais, kai „suima nervas“ ar „užeina koks liūdnumas“, virbalų stveriasi – atrado dar vieną užsiėmimą, mezga šalikus.
Prisipažįsta, malonu esą, kad jos darbais pasidžiaugia ir kiti. Ne kartą paveikslus eksponavo Laižuvoje rengiamose parodose.
„Ne pati pasisiūliau, rengėjai paprašė. Galbūt ir kitiems įdomūs tokie paveikslai“, – samprotavo pašnekovė.
Ir Laižuvos mokyklos mokiniai buvę atėję, džiaugėsi jos darbais, domėjosi, kaip jie gimsta.
Parduoti savo kūrinių nė mintis nekilusi, artimiesiems jų yra padovanojusi.
Meninės dvasios – ne ji viena
Augutės namuose yra išlikusios audimo staklės. Sovietiniais laikais ji vienuolika metų jomis duoną užsidirbdavo – audė Plungės meno kūrybos įmonei. Baigusi mokyklą šio amato mokėsi pas liaudies meistrę.
Paauglystėje yra bandžiusi piešti. Kaip pati sako, „terliotis“.
Jos kaimynė Aušra dar priduria: menišką moters sielą išduoda ir išpuoselėta sodyba. Ir iš tikrųjų, yra kur akis paganyti.
„Nežinau, iš kur ta, kaip sakote, meninė gyslelė. Juk anksčiau ir mama, ir babytė daug ką pačios darydavo. Mano šeimoje aš ne viena tokia šiek tiek „priplaukusi“, – juokiasi moteris.
Duktė Dalia yra baigusi drabužių dizaino studijas. Šiuo metu Norvegijoje darželio vaikams dailės pamokėles veda.
Namų sieną puošia diplomuotos matematikės Linos kryželiu siuvinėtas ir mamai dovanotas paveikslas.
„Berniukai irgi gyslelę amatams turi. Rimantas viską gali sukonstruoti iš medienos, stalius yra. Techninį aukštąjį išsilavinimą turintis Marius – visokių darbų meistras. Artūras – metalistas: suvirintojas, tekintojas. Bet kokiam užsiėmimui reikia talento. Ir kantrybės begalinės“, – įsitikinusi laižuviškė.
Matyt namuose turi zveja? Esu maciusi sudetingesniu paveikslu is zuvies kaulu.Sekmes moteriskei!