Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Daugelis lenkų pieno produktų jau yra gerai žinomi Lietuvos vartotojams, o ateityje jų eksportas į Lietuvą dar labiau didės, teigia Lenkijos pieno gamintojai, atvykę į Vilnių susitikti su vietos verslininkais. Pasak jų, vartotojams jau nebeliko skirtumo tarp lietuviškos ir lenkiškos produkcijos.
Mažesnė kaina – ne kokybės sąskaita
Anot Lenkijos ambasados Vilniuje atstovo Henryko Šymanskio, eksportas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išlieka stabilus.
„Pernai į Baltijos šalis lenkiškos pieno produkcijos buvo eksportuota už 81,06 mln. eurų, o eksportas į Lietuvą padidėjo net 7 proc. Prognozuojama, kad ateityje pardavimai dėl didesnio pasirinkimo ir konkurencingos kainos toliau kils“, – Pieno vartojimo skatinimo fondo finansuotoje konferencijoje sakė H. Šymanskis.
Lenkų pieno gamintojai kaip svarbų savo konkurencinį pranašumą akcentavo ne tik kainą, bet ir kokybę.
Pasak Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieškos Mališevskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.
„Netolygų kainų pasiskirstymą prekybos vietose galima paaiškinti tuo, kad mūsų pieno produktų perdirbimo ir gamybos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitomis šalimis, dėl mažesnių energijos kaštų ir pigesnės darbo jėgos. Mes turime vienus iš moderniausių ūkių Europoje, esame išsaugoję švarią, neužterštą aplinką, todėl galime pasiūlyti labai aukštos kokybės produkciją ir išlaikyti gerą kainos santykį“, – teigė A. Mališevska.
Pirkti Lenkijoje yra pigiau
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, kokybės atžvilgiu lenkiškas produktas iš esmės nesiskiria nuo lietuviško.
Tad jei 82 proc. riebumo tiek lenkiškas, tiek lietuviškas sviestas yra identiškas ir skiriasi tik jo kaina, vartotojas pasirinks tą, kuris yra pigesnis.
„Pirkėjas viską skaičiuoja. Jei šiandien įvežtinių lenkiškų produktų į Lietuvą kaina būtų tik truputį didesnė nei pačioje Lenkijoje, tai niekas į Lenkiją daugiau nevažiuotų – viskas būtų perkama čia. Visgi Lenkijoje pridėtinės vertės mokestis yra 7 proc., o pas mus – 21, todėl pirkti Lenkijoje yra pigiau. Bet jei šis mokestis taps žemas ir kainos bus beveik vienodos, žmonės nebevažiuos į Lenkiją, kadangi neapsimokės pati kelionė“, – sakė A. Stančikas.
Prasta kokybė – mitas
Lietuvos pirkėjai dažnai atkreipia dėmesį, kokia yra produkto kilmės šalis. Dažnai tai tampa lemiamu kriterijumi vartotojui apsispręsti. Anot UAB „Prefita“ direktorės Natalijos Martinavičienės, prieš maždaug 10 metų pradėjus į Lietuvos rinką tiekti Lenkijos gamintojos „Mlekovita“ produkciją, susidurta su vartotojų pasipriešinimu.
„Pajutome nuo pat pradžių, kai pradėjome dirbti (kad lietuviai yra ištikimi lietuviškiems pieno produktams. – ELTA). Pasipriešinimas buvo didžiulis, tada dar gyvavo mitai, kad lenkiškų produktų prasta kokybė. Dabar jau nebėra tokio nusistatymo – dažnai lenkiškas produktas yra net kokybiškesnis nei lietuviškas. Lietuviai jau susipažinę su lenkišku produktu – kai pajudėjo apsipirkti į Lenkiją, tai parsiveža tuos pačius lenkiškus produktus. Nebeliko skirtumo, ar lenkiškas, ar lietuviškas.
Įdomiausia tai, kad „Mlekovitos“ pieno produktai yra gaminami iš lietuviško pieno, nes vieni pagrindinių „Mlekovitos“ tiekėjų – Lietuvos ūkininkai“, – žurnalistams po konferencijos sakė N. Martinavičienė.
Žaliava brangesnė, produktai pigesni…
Pasak Lenkijos pieno rūmų direktorės A. Mališevskos, lenkiški pieno produktai yra pigesni, tačiau žaliava yra netgi brangesnė. Pagal „Eurostat“ duomenis, neperdirbtas lenkiškas pienas yra 20– 28 proc. brangesnis nei lietuviškas, todėl Lenkija jo importuoja iš Lietuvos.
Visame pasaulyje lenkiškos produkcijos eksportas 2015 m. siekė 1,851 mln. Eur – tai 12 proc. mažiau nei 2014 m.
Didžiausią įtaką tam turėjo maisto produktų embargas į Rusiją.
