Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuvos gyventojai pagal fizinį aktyvumą yra pirmajame dešimtuke tarp 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Atlikta apklausa
Užimdama 9 vietą, Lietuva nusileidžia Šiaurės Europos valstybėms, tačiau lenkia pietinių ir rytinių kraštų gyventojus. Tai parodė praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijos užsakymu „Eurobarometro“ atlikta apklausa apie ES gyventojų fizinį aktyvumą. Joje dalyvavo apie 28 tūkstančius ES valstybių respondentų iš skirtingų socialinių visuomenės grupių.
Europos Komisija, atsižvelgdama į gautus duomenis, planuoja toliau formuoti ir tobulinti sporto ir fizinio aktyvumo politiką ES.
Pateko į dešimtuką
Apklausa parodė, kad 59 proc. ES piliečių niekada nesimankština ir nesportuoja arba tai daro labai retai, o 41 proc. mankštinasi arba sportuoja bent kartą per savaitę.
Šiaurės Europoje gyvenantys žmonės yra fiziškai aktyvesni nei pietinių ar rytinių Europos šalių gyventojai. 70 proc. respondentų Švedijoje teigė, kad jie mankštinasi ar sportuoja bent kartą per savaitę, Danijoje – 68 proc., Suomijoje – 66 proc., Olandijoje – 58 proc. ir Liuksemburge 54 proc.
Prasčiausi rezultatai yra Bulgarijoje, kur 78 proc. respondentų teigia, kad niekada nesimankština ir nesportuoja, Maltoje – 75 proc., Portugalijoje – 64, Rumunijoje ir Italijoje – 60 procentų.
Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. žmonių ir tai yra 9 vieta tarp visų ES valstybių narių.
Vyrai sportuoja dažniau
Labiau linkę sportuoti Europos vyrai nei moterys. 45 proc. vyrų sportuoja mažiausiai kartą per savaitę, o moterų tik 37 proc. Be to, tik 37 proc. vyrų niekada neužsiima sportine veikla, o niekada nesimankštinančių moterų yra 47 procentai.
Lyginant atskiras šalis, daugiausiai žmonių, kurie užsiima didelio intensyvumo fizine veikla (daugiau negu 1 valandą) yra Estijoje – 58 proc., Prancūzijoje – 56 procentai.
Be to, „Eurobarometras“ išskiria šalis, kuriose daugiau nei ketvirtis respondentų užsiima didelio intensyvumo fizine veikla dvi ir daugiau valandų. Tokių žmonių Latvijoje yra 28 proc. Lietuvoje, Prancūzijoje ir Estijoje – 27 procentai.
Neturi laiko
Daugiausiai – 40 proc. ES šalių gyventojų sportuoja parkuose ar lauke, 36 proc. namie, 25 proc. pakeliui iš namų į darbą, mokyklą ar parduotuvę, 15 proc. – sveikatingumo centruose ir tik 5 proc. mokyklose ar universitetuose.
Lietuvoje parkuose ar lauke sportuoja 28 proc. gyventojų, 63 proc. namie, 29 proc. fiziškai pajuda pakeliui iš namų į darbą, mokyklą ar parduotuvę, 12 proc. Lietuvos gyventojų lanko sporto klubus ir 8 proc. gyventojų sportuoja mokyklose ar universitetuose.
Apklausos duomenimis, 43 proc. žmonių sportuoti neturi laiko, 20 proc. nemato prasmės, 13 proc. dėl negalios ar ligų, 10 proc. nurodė, kad jiems tai per brangu.
Lietuvos rodikliai šiuo požiūriu yra artimi ES vidurkiui, išskyrus tai, kad 17 proc. gyventojų nurodė, jog sportuoti jiems brangu.
