Rokas Lindenis – antras iš dešinės.
Iš tarptautinio stipriausių ugniagesių gelbėtojų čempionato su dviem apdovanojimais grįžęs Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys gelbėtojas Rokas Lindenis neabejojo: „Kai stoji ginti Lietuvos garbės, tada jau negalvoji, kad laiko pasiruošti beveik nebuvo – atlieki tai, ką esi išmokęs pratybų ir mokymų metu, kas būtina kasdieniam darbui… Stengiesi viską padaryti be klaidų ir kuo greičiau.“
Pasiruošimui laiko nebuvo
Lenkijos Torunės mieste vyko tarptautinis „FireFit“ stipriausiųjų ugniagesių gelbėtojų čempionatas, kuriame tarp trisdešimties komandų iš Lenkijos, Slovėnijos, Vokietijos, Estijos bei Ukrainos varžėsi ir Lietuvos ugniagesių gelbėtojų rinktinė.
„Apie varžybas sužinojome vėlai ir viskas kabojo ant plauko – klausimų buvo daugiau negu atsakymų: ar reikia skiepytis; ar po varžybų grįžus reikės karantinuotis ir panašiai. Dar savaitę prieš buvau užsiregistravęs dalyvauti galiūnų varžybose, todėl kabojau tarp dangaus ir žemės – nesinorėjo nuvilti šių varžybų organizatorių. Tačiau viskas išsisprendė ir viskas pavyko“, – pasakojo R. Lindenis.
Ugniagesiui gelbėtojui savaitė prieš turnyrą buvo itin intensyvi – šeštadienį Guostagalyje (Pakruojo rajone) vykusiame Žiemgalos galiūnų lygos etape savo kategorijoje iš aštuonių dalyvių užėmė ketvirtą vietą, po to – dvi poilsio dienos, antradienį – ugniagesių rinktinės treniruotė Šiauliuose, o ketvirtadienį iš Kauno į Lenkiją ją išlydėjo Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.
Penktadienį geriausiems šalies pareigūnams teko stoti į startą.
Aplenkė čempionus
Turnyre buvo daug rungčių, tačiau svarbiausia iš jų laikoma estafetė, kurioje varžėsi ir šios rungties Europos čempionė – Lenkijos „Scantex Team“ komanda.
Iš pradžių vyko kvalifikacinės varžybos, kuriose 16 ekipų, parodžiusių geriausią laiką, pateko į antrą etapą. Čia jau komandų atstovai stodavo į poras ir kovodavo vienas prieš kitą – greičiau trasą įveikusi komanda žengia toliau, pralaimėjusi iškrinta iš varžybų.
„Estafetėje komandą sudarė penki ugniagesiai gelbėtojai.
kolega iš Raseinių iškovojo trečią vietą.
Pasiskirstydavome, kas kokiame etape rungsis, po atliktos rungties reikėdavo perduoti komandos draugui estafetės lazdelę. O užduočių buvo nemažai – imi gaisrinę žarną ir užlipi į ketvirtą bokšto aukštą, ją padedi į dėžę, su virve užsitrauki dar vieną žarną ir taip pat padedi į dėžę, po to leidiesi laiptais žemyn, tačiau turi žengti ant kiekvieno laiptelio, tai stebi teisėjai. Nusileidęs kali vadinamuoju „Kaizerio kūju“ kylį, padedi kūjį į pažymėtą vietą, bėgi „gyvatėle“ slalomą, grįžti jau su žarna, iš jos vandeniu pataikai į taikinį, po to uždarai švirkštą, čiumpi apie 90 kilogramų sveriantį manekeną ir tempi jį atbulomis į finišą. Ir visa tai atlieki apsirengęs specialia ugniagesio gelbėtojo apranga, užsidėjęs šalmą bei suspausto oro aparatą, pasijungęs kvėpavimo kaukę“, – apie estafetę pasakojo R. Lindenis.
Lietuviai nužygiavo iki finalo, jie keliomis šimtosiomis sekundės dalimis aplenkė Europos čempionus.
Medalis – ir dvejetų rungtyje
Šioje estafetėje, be mažeikiškio, šalies garbę gynė ugniagesiai gelbėtojai iš Šiaulių, Akmenės, Raseinių ir Biržų.
Dar vieną – trečios vietos apdovanojimą R. Lindenis iškovojo dvejetų varžybose, kur buvo poroje su Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininku Modestu Mikolaičiu. Jiems teko įveikti tą pačią trasą ir tas pačias rungtis, tik viską atlikti dviese.
Mažeikiškis teigė, kad individualiose varžybose jam nepavyko parodyti visko, ką moka. Jis padarė kelias klaidas, nors rezultatas to neparodo. R. Lindenis individualiose varžybose tarp 119 dalyvių užėmė vienuoliktą vietą.
Lietuviai ugniagesiai gelbėtojai įvairiose rungtyse iš viso iškovojo septynis medalių komplektus.
Planus koreguoja pandemija
Mažeikiškis ne pirmą kartą atstovauja šalies rinktinei – prieš dvejus metus jis su antros sudėties Lietuvos komanda Kijeve surengtame turnyre liko antras, asmeninėje įskaitoje – ketvirtas.
„Trasoje sugaišti tik šiek tiek daugiau kaip minutę, tačiau atrodo, kad tai tęsiasi amžinybę. Prireikia gerokai laiko, kol pavyksta po to atgauti kvapą. Net man, aktyviai su svarmenimis dirbančiam ir aktyviai sportuojančiam žmogui, tokią trasą įveikti yra sunku. Tačiau tai yra ir įdomu – išbandai savo galimybes, pabūni tokioje šventėje, pabendrauji su kolegomis iš užsienio. Vien dėl to verta stengtis patekti į šalies rinktinę“, – mintimis dalijosi mažeikiškis pareigūnas.
Susitikimai Torunėje buvo pirmosios mūsų šalies stipriausių ugniagesių gelbėtojų rinktinės varžybos po beveik dvejų metų pertraukos. Pasak R. Lindenio, rinktinės planai kol kas neaiškūs, nes varžybų grafikus koreguoja pandemija. O asmeniniai planai – išbandyti jėgas galiūnų sporte ir tęsti ugniagesio gelbėtojo tarnybą.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
