Kitais metais tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pranešė, kad kitais metais tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Tai reiškia, kad šiemet egzaminų sesijos metu tautinių mažumų abiturientams taikytų lengvatų nebeliks.
Tvarka keičiasi
Šiemet pirmą kartą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikė bendrą egzaminą. Tik pastariesiems buvo taikomos kai kurios lengvatos: tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400, o mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių.
Kitais metais visiems šalies abiturientams rašinio apimties reikalavimai bus vienodi.
Valstybinio brandos egzamino rašinio apimtis turės siekti ne mažiau kaip 500 žodžių, mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių.
Taip pat pranešama, kad kitąmet rašant rašinį nebebus leidžiama rinktis iš septynių autorių. Kaip ir pernai, rašydami rašinį, abiturientai galės rinktis vieną iš keturių temų. Prie kiekvienos temos bus pateikta po tris autorius, iš kurių abiturientai privalės pasirinkti bent vieną.
Laukia sunkus darbas
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimai Mažeikiuose labiausiai palies „Jaunystės“ vidurinės mokyklos dvyliktokus.
Šios ugdymo įstaigos direktorė Nina Skibickaja „Santarvei“ sakė, kad naujoves mokyklos bendruomenė priėmė gana realistiškai.
„O ką daryti? Reikės dirbti. Kito kelio mes neturime, kaip tik ruošti vaikus, kad jie kuo geriau išlaikytų egzaminą“,– patikino mokyklos vadovė.
Ji pastebėjo, kad šių metų egzaminuose galiojusios lengvatos mokiniams buvo į naudą: valstybinius brandos egzaminus jie išlaikė gana gerai, o kokių rezultatų tikėtis įvedus naująją tvarką, mokyklos direktorė svarstyti nėra linkusi.
Tiek mokyklos bendruomenė, tiek ir abiturientai yra įsitikinę, kad laikyti vienodą egzaminą su kitais šalies mokiniais bus sunku, o įveikti tai vaikai galės tik nuosekliai mokydamiesi.
Bet, pasak jų, čia yra ir pliusų: atsakingai ruošdamiesi egzaminui mokiniai geriau išmanys valstybinę šalies kalbą ir jiems tai bus tik į naudą.
Sprendimą palaiko
Rajono Savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus pasikeitusią egzamino tvarką linkęs vertinti teigiamai. Jis įsitikinęs, kad jeigu vaikai gyvena ir mokosi tam tikroje šalyje, jie turi mokėti valstybinę kalbą ir pagrindinį egzaminą be jokių lengvatų visi šalies abiturientai turėtų laikyti vienodą.
„Esu už lygybę, todėl viską suvienodinus būtų tvarka. Gimtoji kalba jau yra kitas reikalas, tačiau valstybinė kalba mūsų šalyje yra viena, todėl normalu, kad visi abiturientai turi laikyti vienodą egzaminą“, – įsitikinęs vedėjas.
Teigiamai egzamino tvarkos pakeitimus linkę vertinti ir „Santarvės“ kalbinti rajono ugdymo įstaigų vadovai.
„Kiekviename priimtame įstatyme būna ir teigiamų, ir neigiamų pusių, tačiau manau, kad priimtas teisingas sprendimas, o paskui žiūrėsime, kaip viskas keisis“, – sakė Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė.
Pridurdama, kad priimti pakeitimai nelabai liečia gimnazijos abiturientus, direktorė sakė, kad gimnazistų pozicija išlieka tokia pati – nuosekliai dirbti, įsisavinti medžiagą ir žiūrėti į ateitį. O tai, kad užuot rinkusis iš septynių autorių, mokiniai turės rinktis iš keturių, pasak mokyklos vadovės, egzamino labai neturėtų apsunkinti.
Valandų skaičius nevienodas
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, ugdymo planuose lietuvių kalbai skiriamų valandų skaičius lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose skiriasi daugiau kaip 800 pamokų.
Nevienodas valandų skaičius, pasak N. Skibickajos, ir yra didžiausia problema, su kuria susiduria mokiniai.
Ugdymo įstaigos vadovė laikosi nuomonės, jog jeigu mokytis lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų mokiniams būtų skiriamas toks pat valandų skaičius kaip ir kitiems šalies mokiniams, tada priimti pakeitimai didesnių sunkumų nesudarytų.
„Reikės dirbti papildomai, nes skiriamų pamokų skaičiaus tikrai neužteks“, – konstatavo mokyklai vadovaujanti moteris.
Šiuo klausimu A. Stonkus laikosi nuomonės, kad apie pamokų skaičiaus suvienodinimą visose šalies mokyklose reikėjo galvoti daug anksčiau.
„Riekia daryti ryžtingus žingsnius, o dabar mes darome Švietimo reformą, tačiau trypčiodami vietoje bijome rimtų sprendimų. Turime valstybę, todėl turime laikytis ir rimtos valstybinės politikos, taip pat ir švietime“, – įsitikinęs vedėjas.
Galės padaryti daugiau klaidų
D. Pavalkio teigimu, dėl nevienodų ugdymo programų ir skirtingo valandų skaičiaus, skiriamo mokytis lietuvių kalbos, tautinių mažumų mokyklų abiturientams liks vienintelis palengvinimas – rašydami egzaminą jie galės padaryti daugiau klaidų nei lietuviškų mokyklų auklėtiniai.
N. Skibickaja pastebi, kad tokia lengvata vargu ar kuo padės, nes egzaminą dvyliktokai vis tiek rašys vienodą, bus tos pačios temos.
Tačiau mūsų rajono švietimo skyriaus vedėjas dėl šios legvatos linkęs laikytis vienareikšmės nuomonės. Pasak jo, tarp šalies abiturientų turėtų būti lygybė ir egzamino tvarka visiems turėtų būti vienoda – be jokių išimčių.
„Stojant į aukštąsias mokyklas galioja ta pati tvarka – niekas neatsižvelgs į tai, kad tu gavai geresnį pažymį, nors ir padarei daugiau klaidų. O juk ir brandos atestatuose apie tas lengvatas nebus užsiminta: visi gaus vienodą dokumentą. Tai ir vėl nebėra lygybės“, – apie egzamino pakeitimus kalbėjo A. Stonkus.
Brandos egzaminų suvienodinimas reiškia visiems vienodus egzaminus be jokių išimčių. Dabar vistiek kai kuriems paliekamos išimtys. Per 20 metų buvo galima palaipsniui pereiti prie visuotino mokymo tik valstybine kalba, kadangi įvairiausios išimtys neskatina mokytis valstybinės kalbos ir ja kalbėti. Apsilankykit „Jaunystės“ vidurinėje ir įsitikinsit.
„ A. Stonkus laikosi nuomonės, kad apie pamokų skaičiaus suvienodinimą visose šalies mokyklose reikėjo galvoti daug anksčiau.“
Tai kodėl Švietimo skyrius nepasiūlė valandų skaičių padidinti laiku?
Tiesiogine naujausių filmų peržiūra galite mėgautis ne tik savo kompiuteryje, bet ir išmaniajame telefone arba planšetėje. Išsamesnė informacija: S e e d e r s . l t
Egzaminas tikrai labai nepalankus lietuvių mokykloms:
norint surinkti taškų maksimumą lietuvių vaikams reikia nepadaryti nė vienos gramatikos/leksikos klaidos, nė vienos rašybos klaidos, galima 1 skyrybos klaida. Už 6 gramatikos/leksikos klaidas rašomas 0, už 12 rašybos klaidų- 0.
Tautinių mažumų: 0-1 leksikos klaida, rašybos 0-2 teberašomas maksimumas. Už 15 gramatikos/leksikos – 0, už 25 rašybos – 0. Taigi, pasižiūrėkime, koks skirtumas – ne 8-10 klaidų.
Didžiulis skirtumas netgi dėl raiškos.
Tad ar galima laikyti egzamino suvienodinimu? Kol kas šitos vertinimo normos tėra projektas, bet tie projektai greitai virsta įstatymais.
Jeigu taip atsitiks, tai, ko gero, šiemet laukia dar skandalingesnė vasara.