Dvarų klestėjimo laikais kilmingųjų luomo atstovams buvo garbė auginti skalikų veislės šunis. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad lietuvių skalikas pirmą kartą paminėtas 1541 metais Gardino girininko teismo byloje. Mūsų šalyje su šiais šunimis buvo medžiojama dar 1566 metais, o šį pomėgį didikai perėmė iš Prancūzijos. Tarpukariu Lietuvoje šios veislės šunys nebuvo populiarūs. Tačiau 1957–1958 metais kinologas Zigmas Goštautas ėmėsi atkurti veislę. Tuo laiku skalikų dar buvo likę Žemaitijoje. Dabar šios veislės šunys veisiami Lietuvoje, taip pat veikia Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, organizuojamos šių medžioklinių šunų parodos ir pan.
Populiarina Lietuvos skalikų veislę
Patyrę medžiotojai uteniškiai medžiotojų klubo „Ąžuolija“ vadovas Sigitas Steiblys ir MPV „Sidabrakalnis“ vadovas Vismantas Pošiūnas bei jo sūnus Lukas yra ne tik šios šunų veislės augintojai, bet ir gerbėjai, mylėtojai, žinovai.
Kaip sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus valdybos pirmininkas Tomas Zubovas, šie žmonės, auginantys vienos seniausių medžioklinių veislių šunis, yra didelę patirtį turintys medžiotojai, nestokojantys entuziazmo ir atvirai besidalijantys patirtimi bei populiarinantys šios veislės šunis tarp medžiotojų.
Pašnekovai tikino, kad norint turėti ne tik veislės pavadinimą, bet ir gerą šunį reikalingas nemenkas bagažas žinių.
V. Pošiūnas atviravo, kad anksčiau buvo pesimistiškai nusiteikęs prieš lietuvių skalikus ir į medžioklę, kaip ir dauguma medžiotojų, traukdavo su keturkoje laika. Tačiau ilgainiui supratęs, kad laikos ne tokios paklusnios savo šeimininkui, pradėjo domėtis lietuvių skalikais.
„Ši atrasta šunų veislė pasiteisino. Lietuvių skalikai medžioklėje paklusnūs, su jais medžioti lengva, bet, žinoma, juos reikia mokyti. Jei šuo nežinos, ko iš jo nori šeimininkas, jis nebus geras pagalbininkas medžioklėje“, – kalbėjo V. Pošiūnas.
Medžiotojai tikino, kad šie šunys medžioklėje gali pradėti dalyvauti nuo vienų metų amžiaus, bet dirbti su jais ir tam ruoštis reikia pradėti gerokai anksčiau. Profesionalius rezultatus Lietuvos skalikai demonstruoti pradeda maždaug nuo dvejų metų amžiaus.
Pasak S. Steiblio, šie šunys yra imlūs, klusnūs, nesunkiai suvaldomi ir neagresyvūs. Tačiau šuns charakteris formuojasi priklausomai nuo dresavimo, mokymo metodų ir pan.
„Skalikas tiek medžioklėje, tiek namuose yra didžiausias draugas. Kaime su juo kartu net eidavome malkų atsinešti. Jam paduodi malką – ir jis neša ją į namus. Medžioju aš nuo 1986 metų. Pirmieji mano medžiokliniai šunys buvo laikos. Anksčiau dauguma medžiotojų medžiodavo su tokiais šunimis. Laikos nėra blogi šunys medžioklėje, kol neatrandi kažko geresnio. Dabar aš auginu jau antrą lietuvių skalikų veislės šunį. Pirmasis skalikas pas mane gyveno 14 metų, o dabar auginamam Gaudžiui eina vienuolikti metai“, – pasakojo S. Steiblys.
Medžioklė su skalikais – fantastiškas potyris
Lietuvių skalikų veislės šunimis medžiotojai didžiavosi ir vardijo jų išskirtinumus. Pašnekovai tikino, kad dalyvauti medžioklėje, kurioje yra skalikų – fantastiškas potyris, mat nuo šių šunų lojimo aidi visas miškas.
„Šios veislės šunų paskirtis yra skalyti, surasti žvėrį, užuosti šviežią jo pėdsaką ir suteikti informacijos medžiotojui. Lietuvių skalikai pasižymi išskirtiniu ištvermingumu, puikia uosle, klausa. Patyręs medžiotojas net iš skaliko balso gali suprasti, kokį žvėrį šuo persekioja, ar persekioja tik pagal pėdsakus, ar varo žvėrį, pakeltą iš guolio ir pan. Dauguma medžiotojų netgi svarstydami, ar tą dieną dalyvauti medžioklėje, pirmiausia pasidomi, ar joje bus skalikų. Nes jei medžioklėje dalyvauja skalikai, kaip taisyklė, medžioklė bus įdomi, bus daug gerų emocijų“, – vienas kitam antrino medžiotojai.
Tolerantiški ir inteligentiški šunys
Utenos krašte šios veislės šunis augina vos keturi ar penki medžiotojai. Anot pašnekovų, svarbu pabrėžti, kad lietuvių skalikai nėra dekoratyviniai šunys. Šios veislės šunys praktiški ir jie skirti tik medžioklei. „Jei lietuvių skalikus ims auginti ne medžiotojai, ši veislė praras savo svarbias ir išskirtines savybes, bus sukultūrinta. Yra daug veislių, kurios savo genetika nutolo nuo prigimties šaknų“, – teigė medžiotojai.
Pasak S. Steiblio, kiekvienas šuo skirtingas, turi savo charakterį, išugdytus savitus darbinius įgūdžius. Vieno instinktai būna stipresni, kito silpnesni, bet medžioklės įgūdžiai 50:50 priklauso tiek nuo augintojo, tiek nuo paties šuns.
Įsigydami šiuos šunis medžiotojai domisi, kaip medžiojo jų ankstesnės kartos – tėvai, seneliai. Svarbu žinoti keturkojo genetines linijas, sugebėti teisingai užauginti ir paruošti šunį medžioklei. Tinkamai mokomo šuns gebėjimų spektras yra platus.
Lietuvoje auginama per 4 tūkst. lietuvių skalikų veislės šunų. Įsigyti tokį šunį su kilmės dokumentais galima už 700–800 eurų.
„Nenoriu menkinti kitų šunų veislių, bet kai kurie kitų veislių šunys į medžioklę ateina tik pjautis. O skalikai labiau tolerantiški ir inteligentiški šunys, jie pirmi niekada nesivels į konfliktą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šiems šunims reikia laisvės, fizinio aktyvumo, medžioklės, miškų, nes tai prigimtiniai jų troškimai“, – teigė uteniškiai medžiotojai S. Steiblys ir V. Pošiūnas.
Šiai nacionalinei šunų veislei pagerbti yra nukaldintos kolekcinės monetos su lietuvių skaliko atvaizdu, taip pat pastatyta skulptūra Vilniuje Gedimino kalno papėdėje bei Telšiuose.
LMŽD Utenos skyriaus nuotr.
Daiva ČEPĖNIENĖ
daiva@utenosdiena.lt
